Staiga pajutote, kad širdis plaka lyg lenktyniaujanti – ritmas paspartėjo, pajutote nerimą, o gal net lengvą svaigulį? Didelis pulsas gali atsirasti netikėtai: po streso, fizinio krūvio ar ramiai sėdint prie darbo stalo. Daugelį ši būklė išgąsdina, ypač jei iki tol širdies ritmas nebuvo kėlęs rūpesčių. Kada padažnėjęs širdies plakimas yra tik laikinas reiškinys, o kada – rimtas signalas apie sveikatos sutrikimus? Ką daryti, jei pulsas didelis, kaip jį apskaičiuoti ir kokie skaičiai jau pavojingi?
Prieš kalbant apie pavojingas ar saugias ribas, svarbu suprasti, kas iš tiesų yra pulsas, nuo ko jis priklauso ir kodėl kartais širdis ima plakti greičiau nei įprasta. Toliau paaiškinsime, koks yra normalus pulsas, kaip jis kinta su amžiumi bei kokie rodikliai laikomi pavojingais gyvybei.
Kalbant apie normalų pulsą, dažniausiai turima omenyje širdies susitraukimų dažnį per vieną minutę, esant visiškam poilsiui, t. y. pulsą ramybės būsenoje. Suaugusiam žmogui jis dažniausiai svyruoja nuo 60 iki 90 kartų per minutę. Vaikams, paaugliams ar vyresnio amžiaus žmonėms šie rodikliai gali būti kiek kitokie.
Svarbu žinoti, kad normalus pulsas gali nežymiai skirtis priklausomai nuo individualių organizmo savybių, fizinio pasirengimo, streso, vartojamų vaistų ar net oro temperatūros. Atletams ar aktyviai sportuojantiems asmenims dažnai stebimas netgi žemesnis širdies ritmas ramybėje – kartais tik 50 kartų per minutę.
Pulsas nėra pastovus visą gyvenimą – jis kinta nuo kūdikystės iki senatvės. Normalus pulsas pagal amžių yra:
Bėgant metams, širdis dažnai „lėtėja“ – todėl ir maksimalus pulsas pagal amžių bus mažesnis. Kiekvienam žmogui svarbu žinoti savo normą ir stebėti, jei pulsas tampa per didelis ar per mažas.
Nors daugeliui padidėjęs pulsas sukelia nerimą, ne kiekvienas atvejis yra pavojingas. Tačiau svarbu žinoti, koks pulsas pavojingas gyvybei. Paprastai, jei širdies ritmas ramybės būsenoje nuolat viršija 120–130 k./min., ypač jei jį lydi dusulys, krūtinės skausmas, galvos svaigimas ar sąmonės netekimas, reikia skubios medicininės pagalbos.
Taip pat pavojingas yra staigus pulso padidėjimas be aiškios priežasties, ypač žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų. Kai kurie širdies ritmo sutrikimai (pvz., prieširdžių virpėjimas, skilvelių tachikardija) gali kelti tiesioginį pavojų gyvybei.
Jei pastebėjote, kad jūsų pulsas padidėjęs, nepanikuokite – svarbu ramiai įvertinti situaciją ir imtis reikiamų žingsnių. Toliau aptarsime, kaip pamatuoti pulsą, kaip jį sumažinti namų sąlygomis ir kokie veiksmai būtini, jei pulsas labai didelis.
Norėdami tinkamai reaguoti, pirmiausia turite žinoti savo pulso rodmenis. Pagrindiniai žingsniai, kaip apskaičiuoti pulsą:
Pulso matavimą rekomenduojama atlikti ramybės būsenoje, bent 5–10 min. pailsėjus.
Žinodami, koks pulsas normalus ir kaip jį tiksliai išmatuoti, lengviau suprasite savo širdies veiklą ir laiku pastebėsite nukrypimus.
Pastebėjus padidėjusį pulsą, pravartu žinoti paprastus būdus, kaip sumažinti pulsą namuose:
Jei didelis pulsas atsirado dėl streso, nerimo ar fizinio krūvio – šie metodai dažnai padeda grįžti prie normalaus širdies ritmo.
Nepamirškite, kad dažnai kartojantis simptomams ar esant kitiems nerimą keliantiems pojūčiams būtina kreiptis į gydytoją.
Jei pulsas itin didelis (pvz., viršija 120–130 k./min.) arba atsiranda rimtų simptomų:
Jei pulsas ilgą laiką išlieka labai didelis ir lydi minėti simptomai – tai pavojinga būklė, galinti baigtis rimtomis komplikacijomis.
Atminkite: rūpintis savo širdimi verta kiekvieną dieną – neatidėliokite pagalbos, jei pajutote nerimą keliančius pojūčius.
Kartais padidėjęs pulsas būna laikinas, tačiau yra situacijų, kai būtina pasikonsultuoti su specialistu. Kreipkitės į gydytoją, jei:
Gydytojas padės nustatyti priežastis, rekomenduos reikiamus tyrimus ir individualų gydymą.
Prieš ieškant būdų, kaip sumažinti pulsą, svarbu suprasti, kas sukelia šį sutrikimą. Tarp dažniausių priežasčių yra:
Jei pulsas ramybės būsenoje nuolat padidėjęs – tai signalas, kad reikalinga išsamesnė sveikatos patikra.
Didelis pulsas – tai ne visada liga, bet svarbus signalas iš mūsų organizmo. Atsakingai reaguokite į savo kūno siunčiamus ženklus: išmokite kaip apskaičiuoti pulsą, stebėkite jo pokyčius ir nepamirškite profilaktinių vizitų pas gydytoją. Kartais maži įpročiai – ramybė, pakankamas vandens kiekis, reguliarus poilsis – gali tapti geriausia prevencija ir padėti išvengti rimtų sveikatos sutrikimų ateityje.
Suaugusiojo pulsas ties 100 k./min. yra ties viršutine normos riba. Jei tuo metu ramiai ilsitės ir nėra jokių simptomų, rekomenduojama pailsėti, išgerti vandens, pamatuoti pulsą dar kartą po kelių minučių. Jei dažnai fiksuojate padidėjusį pulsą, verta kreiptis į gydytoją.
Pulsas sportuojant natūraliai būna didesnis nei ramybės būsenoje. Maksimalus pulsas apskaičiuojamas pagal formulę: 220 – (minus) jūsų amžius. Optimalus pulsas fizinio krūvio metu – apie 60–80 % šio skaičiaus. Pvz., 30 metų žmogui maksimalus pulsas – apie 190 k./min., o saugus intervalas sportuojant – 114–152 k./min.
Normalus pulsas moterims dažniausiai yra 60–90 k./min. ramybės būsenoje. Nėštumo, streso ar fizinio krūvio metu jis gali būti didesnis.
Vyrų normalus pulsas ramybės būsenoje paprastai būna šiek tiek žemesnis – apie 60–85 k./min. Tai lemia fiziologiniai skirtumai, tokie kaip didesnė raumenų masė ir širdies dydis. Tačiau, kaip ir moterims, fizinio krūvio, streso ar kitų veiksnių poveikis gali laikinai padidinti pulsą.
Taip, esant nuolat padidėjusiam pulsui dėl širdies ritmo sutrikimų ar kitų priežasčių, gydytojas gali skirti vaistų – dažniausiai tai beta blokatoriai, antiaritminiai vaistai ar raminamieji. Tačiau vaistus vartokite tik paskyrus specialistui – savigyda gali būti pavojinga.
Pulsas miego metu paprastai būna 10–20% mažesnis nei ramybės būsenoje – dažniausiai 50–70 k./min. Naktį širdis ilsisi, todėl žemas ritmas – normalu, ypač sportuojantiems ar gerai fiziškai pasirengusiems žmonėms.