Staiga pasireiškianti aukšta temperatūra, stiprus galvos skausmas ar net odos išbėrimas – tai požymiai, kurie gali signalizuoti apie labai pavojingą infekciją, sukeliamą meningokoko bakterijos. Ši infekcija plinta oro lašeliniu būdu, gali paveikti bet kurio amžiaus žmogų ir progresuoti itin greitai, todėl kiekviena valanda yra svarbi. Meningokoko skiepai – viena veiksmingiausių apsaugos priemonių nuo sunkių ir net gyvybei pavojingų meningokokinės infekcijos pasekmių. Pastaraisiais metais vis daugiau šeimų, keliautojų bei rizikos grupėse atsiduriančių žmonių renkasi skiepytis, kad išvengtų netikėtų ir pavojingų komplikacijų. Pasiskiepyti nuo šios infekcijos galite ir „Antėja“ klinikoje – profesionaliai, greitai ir patikimai.
Meningokoko skiepai – tai vakcinos, skirtos apsaugoti nuo pavojingų bakterijų Neisseria meningitidis sukeliamų infekcijų. Šios bakterijos gali sukelti itin sunkias ir gyvybei pavojingas ligas, tokias kaip meningitas (smegenų dangalų uždegimas) ir sepsis (kraujo užkrėtimas). Lietuvoje dažniausiai nustatomos B, C, A, W ir Y grupių meningokokų sukeltos infekcijos, todėl siekiant maksimalios apsaugos rekomenduojama skiepytis nuo kelių pagrindinių meningokokų grupių.
Saugios ir efektyvios meningokoko vakcinos suformuoja imunitetą ir reikšmingai sumažina riziką ne tik susirgti, bet ir platinti šią sunkią infekciją kitiems žmonėms.
Skiepai nuo meningokoko rekomenduojami visiems kūdikiams, vaikams, paaugliams, suaugusiesiems bei asmenims, priklausantiems padidėjusios rizikos grupėms. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas, meningokoko skiepas itin svarbus:
Sprendimą dėl skiepijimo laiko ir tinkamiausios vakcinos padeda priimti gydytojas, įvertinęs asmens amžių, sveikatos būklę ir individualius rizikos veiksnius.
Skiepai nuo meningokoko yra vienintelė patikima priemonė apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos, kurios pasekmės gali būti labai sunkios ar net mirtinos. Šios vakcinos padeda išvengti:
Net ir taikant intensyvų gydymą, meningokokinė infekcija gali progresuoti labai greitai, o pasekmės – negrįžtamos. Skiepai leidžia išvengti pavojingų komplikacijų ir užtikrina ramybę tiek tėvams, tiek suaugusiesiems, priklausantiems rizikos grupėms.
Vaikai ir kūdikiai yra viena jautriausių grupių meningokokinės infekcijos atžvilgiu, todėl tėvams ypač svarbu žinoti, kada ir kaip geriausia pasirūpinti savo mažųjų apsauga. Norint priimti geriausią sprendimą dėl vakcinacijos, verta išsamiai susipažinti su visais klausimais, susijusiais su meningokoko skiepu kūdikiams ir vaikams.
Pirmieji gyvenimo metai – laikas, kai imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, todėl infekcijos grėsmė itin didelė. Meningokoko skiepas kūdikiams gali būti skiriamas jau nuo 2 mėnesių amžiaus. Lietuvoje įprastai naudojamos šios vakcinos:
Skiepijimo schema gali skirtis pagal vaiko amžių, todėl visada verta konsultuotis su gydytoju, kuris parinks optimalų skiepijimo planą.
Meningokoko skiepas kūdikiui rekomenduojamas kuo anksčiau, nes kūdikiai dažniausiai serga sunkiausiomis ligos formomis. Dažniausiai skiepijama nuo 2 mėnesių amžiaus, tačiau jei vakcina nebuvo įtraukta į skiepų kalendorių, ją galima atlikti ir vėliau. Skiepai svarbūs, jei:
Rūpinimasis mažųjų sveikata nuo pat pirmųjų mėnesių padeda suformuoti stiprų imunitetą ir užkerta kelią pavojingoms komplikacijoms ateityje.
Vaikui augant, meningokokinės infekcijos rizika išlieka, ypač pradėjus lankyti darželį, mokyklą ar kitas ugdymo įstaigas, kur didėja kontaktų su kitais vaikais skaičius. Skiepai nuo meningokoko vaikams rekomenduojami tiek pagal nacionalinį skiepų kalendorių, tiek individualiai – priklausomai nuo vaiko amžiaus, sveikatos būklės, kelionių ar kitų rizikos veiksnių.
Skiepijimas dažnai svarstomas šiais atvejais:
Svarbu žinoti, kad kai kurios meningokoko vakcinos gali būti skiriamos nuo 2 mėnesių amžiaus, o kitos – nuo 1 ar 2 metų. Renkantis tinkamiausią vakciną ir skiepijimo laiką, visada verta pasitarti su gydytoju.
Nors daugiausia dėmesio dažnai skiriama vaikų apsaugai, skiepai nuo meningokoko yra svarbūs ir suaugusiesiems, ypač tiems, kurie patenka į tam tikras rizikos grupes.
Ne visi suaugusieji turi vienodą riziką susirgti meningokokine infekcija, tačiau kai kurioms grupėms meningokoko skiepas gali būti gyvybiškai svarbus. Tai:
Prieš planuojant skiepus, svarbu pasitarti su gydytoju, kuris įvertins individualius rizikos veiksnius.
Keliaujant į tam tikrus regionus (Afriką, kai kurias Azijos, Pietų Amerikos šalis) bei studijuojant užsienyje dažnai reikia papildomos apsaugos. Meningokoko skiepai rekomenduojami:
Meningokoko skiepai padeda apsisaugoti nuo netikėtų sveikatos problemų tiek kelionių, tiek studijų metu.
Kiek kainuoja meningokoko skiepas – klausimas, kuris rūpi kiekvienam, galvojančiam apie profilaktinę apsaugą nuo šios infekcijos. Tad pakalbėkime apie tai plačiau.
Meningokoko skiepo kaina priklauso nuo kelių veiksnių:
Prieš pasirenkant konkrečią vakciną ir skiepijimo vietą, visada verta iš anksto pasiteirauti pasirinktoje gydymo įstaigoje, kokia būtų galutinė meningokoko skiepo kaina Jūsų atveju. Tai padės priimti geriausią sprendimą pagal individualius poreikius ir galimybes.
Kaip ir kiekviena medicininė intervencija, meningokoko skiepas gali sukelti tam tikrų šalutinių reiškinių. Svarbu žinoti, ko galima tikėtis po vakcinacijos ir kaip elgtis susidūrus su šalutiniu poveikiu.
Meningokoko skiepo šalutinis poveikis dažniausiai pasireiškia lengvais ir laikinais simptomais:
Šie simptomai paprastai praeina per 1–3 dienas ir nereikalauja specifinio gydymo. Gali būti, kad net nejausite jokių pokyčių – kiekvieno žmogaus reakcija individuali.
Nors rimtas šalutinis poveikis pasitaiko itin retai, svarbu žinoti, kada būtina pasitarti su gydytoju:
Tokie atvejai reikalauja skubios medicinos pagalbos. Vis dėlto absoliuti dauguma žmonių meningokoko skiepą toleruoja gerai ir komplikacijos yra itin retos.
Vertindami šalutinio poveikio riziką, prisiminkite – nauda, kurią suteikia vakcina, gerokai viršija galimas trumpalaikes nepatogias reakcijas.
1. Ar meningokoko skiepai privalomi?
Lietuvoje meningokoko skiepai nėra privalomi, tačiau kai kurios vakcinos, pavyzdžiui, B grupės meningokoko vakcina kūdikiams, yra įtrauktos į nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir finansuojamos valstybės. Tokiu atveju skiepijimas yra rekomenduojamas ir suteikiamas nemokamai tam tikro amžiaus vaikams. Kitoms amžiaus grupėms ar kitų grupių meningokoko vakcinoms skiepijimas yra neprivalomas, tačiau rekomenduojamas – sprendimą dėl vakcinacijos priima pats žmogus arba vaiko tėvai (globėjai), atsižvelgdami į gydytojo rekomendacijas ir individualią riziką.
2. Kiek laiko veikia meningokoko skiepas?
Meningokoko skiepo suteikiamos apsaugos trukmė priklauso nuo vakcinos tipo, žmogaus amžiaus, kuriuo buvo paskiepyta, ir individualios imuninės sistemos ypatumų. Dažniausiai imunitetas išlieka 3–5 metus, tačiau kai kurios vakcinos, ypač skiriamos vyresniame amžiuje, gali užtikrinti ilgalaikę arba ilgesnę apsaugą. Gydytojas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali rekomenduoti revakcinaciją arba papildomas dozes, kad būtų išlaikytas optimalus imunitetas.
3. Ar meningokoko skiepas kompensuojamas?
Meningokoko skiepas kūdikiui nuo B grupės infekcijos Lietuvoje yra kompensuojamas. Kitos vakcinos (A, C, W, Y grupių ar suaugusiesiems) dažniausiai yra mokamos.
4. Ar meningokoko skiepai gali būti derinami su kitomis vakcinomis?
Meningokoko skiepai dažnai derinami su kitomis vakcinomis pagal gydytojo rekomendacijas, laikantis nacionalinio skiepų kalendoriaus. Papildomų atsargumo priemonių ar specialaus pasiruošimo dažniausiai nereikia, tačiau prieš vakcinaciją visuomet pasitarkite su specialistu.
5. Kaip pasiruošti meningokoko skiepui?
Specialaus pasiruošimo meningokoko skiepui dažniausiai nereikia. Svarbu, kad skiepijimo dieną būtumėte sveiki ir nesirgtumėte ūmine infekcine liga ar nekarščiuotumėte. Prieš skiepą patartina pavalgti lengvo maisto, gerti pakankamai skysčių, o atvykus į gydymo įstaigą informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, esamas alergijas ar ankstesnes reakcijas į skiepus.
6. Ko nedaryti po meningokoko skiepo?
Po meningokoko skiepo nerekomenduojama tą pačią dieną užsiimti intensyvia fizine veikla, sportuoti ar lankytis baseine, pirtyje. Taip pat vertėtų vengti dūrio vietos trynimo, masažavimo ar kaitinimo karštu vandeniu. Nereikėtų vartoti jokių papildomų vaistų be gydytojo rekomendacijos, ypač jei jų tikslas – „užkirsti kelią“ galimiems šalutiniams reiškiniams. Svarbu stebėti savo ar vaiko savijautą ir, jei jaučiamas nuovargis, pakilusi temperatūra ar kiti lengvi simptomai, tą dieną pailsėti. Pastebėjus stipresnių ar neįprastų reakcijų (pvz., stiprus bėrimas, kvėpavimo pasunkėjimas, neįprastas vangumas), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
