Galvos smegenų aneurizma: tipai, simptomai, diagnostika

Galvos smegenų aneurizma – pavojinga būklė, galinti sukelti rimtų pasekmių, jei nėra tinkamai diagnozuota ir gydoma. Nors daugelis žmonių nežino, kad turi aneurizmą, jos plyšimas gali netgi būti pavojingas gyvybei. Žinojimas, kas yra aneurizma ir kokie yra aneurizmos požymiai, labai svarbus siekiant išvengti rimtų sveikatos problemų bei laiku kreiptis į specialistus.

Aneurizma – kas tai?

Aneurizma – tai arterijos sienelės išsiplėtimas arba susilpnėjimas, dėl kurio ji išsipučia ir sudaro burbulą, panašų į balioną. Šis išsipūtimas gali atsirasti bet kurioje kraujagyslių sistemos vietoje, tačiau dažniausiai aneurizmos formuojasi aortoje, smegenų arterijose ar kaklo srityje. Joms plyšus, kraujas gali išsilieti į aplinkinius audinius, sukeldamas sunkų kraujavimą, kuris gali būti gyvybei pavojingas.

Aneurizmos rūšys

Aneurizmos gali atsirasti įvairiose kūno vietose. Pagal tai jos skirstomos į kelias pagrindines rūšis:

• Pilvo aortos aneurizma – atsiranda aortoje, didžiausioje kūno arterijoje, esančioje pilvo srityje.
• Krūtinės aortos aneurizma – atsiranda aortos dalyje, kuri eina per krūtinę.
• Kaklo aneurizma – formuojasi kaklo arterijose, kurios tiekia kraują į smegenis.
• Galvos smegenų aneurizma – atsiranda smegenų arterijose ir yra viena pavojingiausių formų, galinti sukelti kraujavimą į smegenis.

Šiame tinklaraščio įraše būtent ir gilinsimės į galvos smegenų aneurizmą.

Galvos smegenų aneurizmos tipai

Galvos smegenų aneurizmos skirstomos į kelis tipus pagal formą ir dydį. Pagal dydį jos gali būti:

• mažos (iki 5 mm) sudaro apie pusę visų galvos smegenų aneurizmų;
• vidutinės (6–10 mm)  sudaro apie 27 proc. visų smegenų aneurizmų;
• didelės (11–25 mm) sudaro 12 proc. galvos aneurizmų;
• gigantinės (didesnės nei 25 mm) sudaro 14 proc. smegenų aneurizmų ir pasižymi didele rizika plyšti.

Galvos smegenų aneurizmos pagal formą gali būti:

• Maišinės – jos pasitaiko dažniausiai ir yra panašios į apvalų maišelį. Maišą ir pagrindinę arteriją jungianti vieta vadinama aneurizmos kaklu.
• Netolygios – aptinkamos rečiau, tačiau pasižymi didesne augimo ir plyšimo rizika.
• Plataus kaklo – sudaro 40 proc. visų aneurizmų. Jų kaklas yra 4 mm ir platesnis. Tokios aneurizmos plyšta rečiau nei turinčios siaurą kaklą.
• Su dukteriniu maišu – pasižymi didesne rizika augti ir plyšti.
• Su šonine šaka – taip pat pasižymi didesne rizika augti ir plyšti.
• Daugybinės (dvi ir daugiau aneurizmų) – turi apie 20 proc. žmonių, kuriems diagnozuota smegenų aneurizma. Pasižymi didesne rizika augti ir plyšti.

Nors skirtingos galvos aneurizmos pasižymi skirtingu rizikingumu, visai atvejais svarbu imtis veiksmų, siekiant išvengti rimtų komplikacijų.

Smegenų aneurizmos rizikos veiksniai

Galvos smegenų aneurizmos atsiradimo riziką gali padidinti įvairūs veiksniai. Pagrindiniai iš jų yra:

• Aukštas kraujospūdis – ilgalaikis kraujospūdžio padidėjimas gali pažeisti arterijų sieneles ir padidinti aneurizmos susiformavimo riziką.
• Rūkymas – nikotinas ir kiti rūkymo metu išsiskiriantys cheminiai junginiai susilpnina kraujagyslių sieneles.
• Paveldimumas – šeimos istorija gali turėti didelę įtaką aneurizmos atsiradimui.
• Amžius ir lytis – moterys ir vyresni nei 40 metų žmonės turi didesnę riziką susidurti su šia būkle.
• Tam tikros ligos – pavyzdžiui, policistinė inkstų liga ar apsigimimai, gali padidinti riziką susiformuoti aneurizmai.

Šių veiksnių derinys gali padidinti aneurizmos išsivystymo tikimybę, todėl svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo ir reguliariai tikrinti sveikatą.

Galvos aneurizmos simptomai

Neplyšusi smegenų aneurizma paprastai nesukelia jokių simptomų ir gali būti pastebėta tik atsitiktinai atliekant galvos magnetinio rezonanso tyrimą dėl kitų priežasčių. Didelės arba gigantinės aneurizmos, priklausomai nuo jų vietos smegenyse, gali užspausti galvinius nervus, smegenų dangalus, aplinkinius smegenų audinius ir sukelti skirtingus simptomus, tokius kaip:

• neryškus regėjimas arba dvejinimasis akyse;
• skausmas virš / už akies;
• vienos kūno pusės rankų arba kojų tirpimas, silpnumas;
• kalbos ir atminties sutrikimai;
• traukuliai ar sąmonės praradimas;
• staigus ir stiprus galvos skausmas.

Jei šiuos simptomus tikrai sukelia smegenų aneurizma, jie nepraeina ir palaipsniui stiprėja, kol aneurizma yra.

Smegenų aneurizmos diagnostika

Aneurizmos diagnostika apima įvairius tyrimus, kurie padeda nustatyti jo buvimą ir įvertinti pavojų. Pagrindiniai diagnostiniai metodai yra šie:

• Kompiuterinė tomografija (KT) – padeda aptikti kraujavimą smegenyse.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – leidžia išsamiai įvertinti smegenų kraujagysles ir nustatyti aneurizmą.
• Angiografija – specialus tyrimas, kurio metu naudojama kontrastinė medžiaga, siekiant tiksliai matyti kraujagyslių struktūrą ir aptikti aneurizmą.

Kuo anksčiau diagnozuojama galvos smegenų aneurizma, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų komplikacijų.

Aneurizmos gydymas

Aneurizmos gydymas priklauso nuo jos dydžio, vietos ir plyšimo rizikos. Dažniausi gydymo būdai yra:

• Smegenų aneurizmos embolizacija – tai minimaliai invazinė procedūra, kurios metu į aneurizmą įvedamas spiralė, siekiant užblokuoti kraujo tekėjimą ir užkirsti kelią plyšimui.
• Galvos smegenų aneurizmos operacija (klipsavimas) – atviro chirurginio metodo metu ant aneurizmos kaklelio uždedama metalinis klipsas, kuris uždaro aneurizmą ir apsaugo nuo kraujavimo.

Pasirinktas metodas priklauso nuo paciento būklės ir gydytojo, dažniausiai kraujagyslių chirurgo, rekomendacijų.

Aneurizmos plyšimas

Aneurizmos plyšimas yra kritinė situacija, kuri gali sukelti kraujavimą į smegenis ir yra pavojinga gyvybei. Plyšusi aneurizma sukelia staigų, stiprų galvos skausmą, kuris dažnai pasireiškia kartu su neurologiniais simptomais, tokiais kaip pykinimas, sąmonės praradimas ar net koma.

Ką daryti jeigu, plyšo aneurizma?

Plyšus aneurizmai, reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Aneurizmos plyšimas – gyvybei pavojinga būklė, todėl kiekviena minutė yra svarbi, siekiant išsaugoti žmogaus gyvybę ir sumažinti galimas komplikacijas.

Plyšusios aneurizmos pasekmės

Plyšusios aneurizmos pasekmės gali būti labai rimtos ir ilgam paveikti žmogaus sveikatą. Dažniausiai pasitaikančios pasekmės yra:

• insultas arba kraujavimas į smegenis;
• negrįžtamas smegenų pažeidimas;
• paralyžius, kalbos sutrikimai arba atminties praradimas;
• mirtis, ypač jei nebuvo laiku suteikta pagalba.

Laiku suteiktas gydymas ir reabilitacija gali padėti sumažinti šių pasekmių sunkumą.

DUK

Kaip išvengti smegenų aneurizmos?

Norint išvengti tokios būklės, būtina kontroliuoti kraujospūdį, atsisakyti rūkymo, sveikai maitintis ir reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei šeimoje buvo aneurizmos atvejų.

Ko vengti turint galvos aneurizmą?

Turint aneurizmą smegenyse, būtina vengti intensyvaus fizinio krūvio, streso, taip pat nerekomenduojama vartoti alkoholio ar narkotinių medžiagų, nes tai gali padidinti aneurizmos plyšimo riziką.

Ar galvos aneurizma gali plyšti dar kartą?

Taip, aneurizma galvoje gali plyšti dar kartą, jei nebus tinkamai gydoma. Todėl labai svarbu laiku kreiptis į specialistus ir stebėti savo būklę.