.jpg){kind=tracking}
Jūsų regėjimas dažnai atrodo iškreiptas ar neryškus, net ir žiūrint į arti esančius ar tolimus objektus? Galbūt dažnai skauda galvą, o akys greitai pavargsta skaitant ar dirbant kompiuteriu? Šie pojūčiai gali perspėti apie astigmatizmą – regos sutrikimą, kuris yra vienas dažniausių tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų. Akių astigmatizmas gali lydėti nuo pat vaikystės arba išsivystyti bėgant laikui, tačiau laiku pastebėjus simptomus ir kreipusis į specialistus, gyvenimo kokybę galima ženkliai pagerinti.
Astigmatizmas – tai refrakcinis regos sutrikimas, kai akies ragena arba lęšiukas nėra tolygiai išgaubtas visose kryptimis, o labiau primena amerikietiško futbolo kamuolio nei idealaus rutulio formą. Dėl tokios netaisyklingos formos šviesos spinduliai, patekę į akį, tinklainėje nesusikerta viename taške, todėl matomas vaizdas tampa neryškus ar iškraipytas. Kitaip nei trumparegystė ar toliaregystė, astigmatizmas dažnai pasireiškia kartu su kitais regėjimo sutrikimais ir gali būti nustatomas bet kokio amžiaus žmonėms.
Norint suprasti, kodėl išsivysto akių astigmatizmas, svarbu žinoti pagrindines šio sutrikimo priežastis. Dažniausiai jis yra įgimtas – tai lemia paveldimumas arba natūralūs ragenos ar lęšiuko vystymosi ypatumai, kai jų paviršius tampa netolygus. Tačiau astigmatizmas vaikui ar suaugusiajam gali atsirasti ir vėliau dėl tam tikrų išorinių veiksnių – akių traumų, chirurginių operacijų ar randų ant ragenos. Retesniais atvejais astigmatizmas gali progresuoti dėl specifinių akių ligų, tokių kaip keratokonusas, kai ragena palaipsniui plonėja ir deformuojasi. Taip pat tam tikros infekcijos ar uždegiminiai procesai gali paskatinti šio regos sutrikimo atsiradimą ar progresavimą.
Astigmatizmas nėra vienalytis – jis skirstomas pagal kilmę ir pagal šviesos lūžio ypatumus. Dažniausiai išskiriami du tipai: ragenos astigmatizmas, kai nelygi būtent ragenos forma, ir lęšiuko astigmatizmas, kai pokyčiai atsiranda dėl netolygios lęšiuko struktūros. Pagal šviesos lūžio kryptį akių astigmatizmas skirstomas į taisyklingąjį (reguliarųjį) ir netaisyklingąjį (nereguliarųjį). Taisyklingas astigmatizmas būdingas tuomet, kai pagrindinės ragenos lūžio ašys yra statmenos viena kitai, o netaisyklingas – kai ašys nėra statmenos arba lūžio paviršius nevienodas.
Be to, pagal stiprumą astigmatizmas gali būti silpnas, vidutinio laipsnio arba stiprus. Kiekvienu atveju reikia individualios diagnostikos ir tinkamiausio gydymo pasirinkimo.
Astigmatizmas vaikams dažnai diagnozuojamas ankstyvoje vaikystėje, tačiau pasitaiko atvejų, kai šis regos sutrikimas pastebimas tik pradėjus lankyti mokyklą. Astigmatizmas vaikui gali ne tik apsunkinti mokymąsi, bet ir turėti įtakos bendrai savijautai bei socialinei raidai. Vaikai, turintys šį regėjimo sutrikimą, gali skųstis nuovargiu, galvos skausmais ar vengti veiklų, reikalaujančių susikaupimo. Tėvams rekomenduojama atkreipti dėmesį į vaiko elgesio pokyčius – jei jis dažnai žvairuoja, linksta arčiau knygos, greitai pavargsta skaitydamas, verta pasitarti su akių gydytoju.
Labai svarbu astigmatizmą vaikams diagnozuoti ir pradėti gydyti kuo anksčiau, nes negydomas astigmatizmas gali lemti ambliopijos (tingios akies) vystymąsi, o tuomet regėjimą atkurti tampa gerokai sunkiau.
Kiekvienam žmogui astigmatizmo simptomai gali pasireikšti šiek tiek skirtingai, tačiau yra požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
Pastebėjus bent kelis iš šių požymių, rekomenduojama neatidėlioti ir kreiptis į specialistus, kad būtų įvertinta akių būklė.
.jpg)
Norint tiksliai nustatyti, ar žmogus serga astigmatizmu, svarbu atlikti profesionalią akių patikrą. Tyrimo metu akių gydytojas vertina regėjimo aštrumą, matuoja ragenos išlinkimą specialiu prietaisu (keratometru), gali būti atliekamas kompiuterinis refraktometrijos tyrimas. Tokia diagnostika leidžia tiksliai nustatyti astigmatizmo laipsnį, įvertinti regėjimo pokyčius ir parinkti tinkamiausią korekcijos būdą.
Astigmatizmo laipsniai skirstomi į tris pagrindines grupes:
Tikslus astigmatizmo laipsnio nustatymas yra svarbus ne tik regėjimo kokybei įvertinti, bet ir tam, kad būtų parinktas tinkamiausias individualus gydymas bei korekcijos metodas.
Atsiminkite: kuo anksčiau pastebėsite regėjimo pokyčius, tuo efektyviau galėsite išspręsti šią problemą ir išvengti ilgalaikių pasekmių.
Šiuolaikinė medicina suteikia galimybę rinktis iš įvairių astigmatizmo gydymo būdų, priklausomai nuo nustatyto laipsnio ir asmens poreikių. Dažniausiai skiriami akiniai su cilindriniais lęšiais, kurie neutralizuoja šviesos lūžimo pokyčius. Taip pat galima naudoti specialius torinius kontaktinius lęšius. Kai kuriais atvejais, ypač esant dideliam akių astigmatizmo laipsniui, rekomenduojamos refrakcinės operacijos, pavyzdžiui, lazerinė korekcija.
Gyvenant su astigmatizmu, ypač svarbu rūpintis savo akių sveikata ir nepamiršti keletos kasdienių taisyklių:
Rūpinimasis savo regėjimu – tai investicija į kasdienį komfortą ir gyvenimo kokybę.
Geriausias būdas – kreiptis į akių gydytoją ir atlikti išsamią regos patikrą. Savarankiškai atpažinti astigmatizmo simptomus galima, tačiau tik specialistas gali nustatyti tikslią diagnozę ir astigmatizmo laipsnį.
Astigmatizmo gydymas priklauso nuo jo laipsnio. Daugeliu atvejų, dėvint akinius ar kontaktinius lęšius, regėjimas ženkliai pagerėja. Tam tikrais atvejais galimos lazerinės korekcijos operacijos, kurios gali visiškai pašalinti šį sutrikimą.
Poreikis nešioti akinius priklauso nuo astigmatizmo laipsnio ir simptomų stiprumo. Jei matote neryškiai, jaučiate akių nuovargį ar kitus požymius, specialistas tikrai rekomenduos dėvėti akinius ar lęšius. Kai kuriems žmonėms, ypač turintiems lengvą astigmatizmo laipsnį, akiniai gali būti reikalingi tik tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, vairuojant
