(1).jpg)
Egzema – tai ne vien trumpalaikis odos sudirgimas ar sausumas. Daugeliui žmonių ji tampa pasikartojančia problema, kuri veikia ne tik odos būklę, bet ir miegą, savijautą, pasitikėjimą savimi bei kasdienius įpročius. Vieniems ji prasideda vaikystėje, kitiems atsiranda vėliau, kai oda ima jautriau reaguoti į aplinką, stresą ar dirginančias medžiagas. Todėl svarbu suprasti, kad odos egzema nėra vienoda visiems – ji gali pasireikšti skirtingais simptomais, apimti nevienodas kūno vietas ir reikalauti individualaus priežiūros plano.
Egzema yra uždegiminė odos būklė, kuriai būdingas odos niežėjimas, paraudimas, sausumas ir paūmėjimai. Mediciniškai terminas „egzema“ dažnai vartojamas kaip platesnė sąvoka kelioms susijusioms būklėms apibūdinti, o dažniausia jų yra atopinis dermatitas. Egzema nėra užkrečiama, tačiau ji gali būti lėtinė ir linkusi kartotis, ypač kai sutrinka odos apsauginė funkcija ar oda nuolat susiduria su dirgikliais.
Daugeliu atvejų ši būklė susijusi su pažeistu odos barjeru. Kai jis nusilpsta, oda prasčiau sulaiko drėgmę, tampa jautresnė išoriniams veiksniams ir lengviau reaguoja uždegimu. Būtent todėl egzemos valdymas dažnai prasideda ne nuo stipriausių vaistų, o nuo kasdienės, nuoseklios odos priežiūros.
Egzema gali atrodyti labai įvairiai. Dažniausiai matoma paraudusi, sausa, šiurkšti, niežtinti ar pleiskanojanti oda. Kai kuriais atvejais atsiranda smulkių bėrimų, pūslelių, šašelių, įtrūkimų ar net šlapiuojančių plotų. Spalva taip pat gali skirtis priklausomai nuo odos tono – vieniems ji atrodo ryškiai paraudusi, kitiems tamsesnė, rusva ar pilkšva.
Kartais žmonės tikisi aiškaus, visada vienodai atrodančio bėrimo, tačiau egzema dažnai keičiasi kartu su ligos eiga. Todėl vertinant odos pokyčius svarbu žiūrėti ne tik į išvaizdą, bet ir į tai, kiek oda niežti, ar skauda, ar simptomai kartojasi.
Egzemos požymiai gali būti nuo lengvų iki labai varginančių. Vieniems pasireiškia tik odos sausumas ir perštėjimas, kitiems – stiprus niežulys, uždegimas, odos šerpetojimas ar skausmingi įtrūkimai. Simptomai dažnai kinta bangomis – būna ramesnių periodų ir paūmėjimų.
Dažniausi egzemos simptomai yra stiprus niežėjimas, odos paraudimas, sausumas, jautrumas, šiurkštumas ir pleiskanojimas. Kai oda labiau pažeista, gali atsirasti šašų, įtrūkimų, pūslelių ar šlapiavimas. Dėl nuolatinio kasymosi oda neretai sustorėja, tampa skausminga ir lengviau pažeidžiama infekcijų.
Kai kuriems žmonėms pasireiškia ir šlapiuojanti egzema, ypač paūmėjimo metu arba tada, kai oda stipriai sudirginta ir pažeista. Tokiu atveju oda ne tik niežti, bet ir tampa jautri, perštinti, gali šlapiuoti ar pasidengti šašeliais.
Paūmėjimą dažniausiai rodo stiprėjantis niežėjimas, ryškesnis paraudimas, naujų bėrimų atsiradimas, šlapiavimas, didėjantis odos jautrumas ar miego sutrikimai dėl niežulio. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jei atsiranda skausmas, oda labai kaista, atsiranda pūliavimo požymių ar karščiavimas – tai gali rodyti antrinę infekciją.
Oda dažnai apie blogėjančią būklę signalizuoja anksčiau, nei žmogus suvokia, kad paūmėjimas jau prasidėjo. Todėl kuo anksčiau pastebimi pokyčiai, tuo lengviau sustabdyti procesą.
Egzemą dažniausiai sukelia ne viena konkreti priežastis, o kelių veiksnių visuma: genetinis polinkis, jautresnė oda, imuninės sistemos ypatumai, aplinkos dirgikliai ir susilpnėjęs odos barjeras. Dėl šių priežasčių oda prasčiau apsisaugo nuo sausėjimo, alergenų ir kitų dirginančių medžiagų.
Prie dažniausių veiksnių priskiriami dažnas kontaktas su vandeniu, muilais, plovikliais, kvapikliais, kosmetika, šaltu oru, prakaitavimu, stresu ir kai kuriais alergenais. Kontaktinę formą gali provokuoti metalai, valymo priemonės, pirštinės ar darbo aplinkos dirgikliai. Atopinė egzema dažniau siejama su paveldimumu ir polinkiu į alergines ligas.
Kai kuriais atvejais svarbu įvertinti ir galimus alerginius veiksnius, ypač jei egzema kartojasi, paūmėja be aiškios priežasties ar pasireiškia kartu su kitais alergijos simptomais. Tokiais atvejais gali būti naudinga kreiptis į dermatovenerologą. Jei reikia platesnio sveikatos būklės įvertinimo, gydytojas gali rekomenduoti ir papildomus tyrimus, pavyzdžiui, alergologinius ar bendrą kraujo tyrimą.
Egzema nėra viena konkreti liga – šis terminas apima kelias skirtingas odos būkles. Nors jų požymiai gali būti panašūs, skiriasi jų priežastys, pažeidžiamos vietos ir gydymo principai, todėl tikslus tipo nustatymas padeda parinkti tinkamiausią priežiūrą.
Atopinė egzema yra dažniausia egzemos forma. Ji dažnai siejama su odos sausumu, padidėjusiu jautrumu ir paveldimu polinkiu į alergines ligas, tokias kaip astma ar alerginė sloga. Šiai būklei būdingi pasikartojantys niežtintys, sausi ir uždegiminiai odos bėrimai.
Kontaktinė egzema atsiranda tuomet, kai oda sureaguoja į dirginančias medžiagas arba alergenus. Ji dažniausiai pasireiškia tose vietose, kurios dažnai kontaktuoja su vandeniu, valymo priemonėmis, cheminėmis medžiagomis, pirštinėmis ar kosmetikos produktais, todėl ypač dažnai pažeidžiamos rankos.
Seborėjinė egzema dažniausiai pažeidžia riebesnes odos vietas – galvos odą, nosies sparnelius, antakių sritį, kartais ausų ar krūtinės zoną. Jai būdingas paraudimas ir pleiskanojimas.
Dishidrozinė egzema dažniausiai pasireiškia smulkiomis, stipriai niežtinčiomis pūslelėmis ant delnų, pirštų šonų ar pėdų. Vėliau pažeista oda gali pradėti sausėti, pleiskanoti ir skilinėti, o rankų srityje neretai išryškėja ir skausminga egzema ant rankų pirštų.
Monetiškoji egzema pasireiškia apvaliais ar ovaliais, monetą primenančiais odos plotais. Jie gali būti sausi, pleiskanojantys, niežtintys arba šlapiuojantys.
Skirtingos egzemos formos gali turėti panašių požymių, todėl vien pagal odos išvaizdą ne visada lengva tiksliai nustatyti jos tipą. Dėl šios priežasties ilgiau trunkančius, pasikartojančius ar ryškėjančius bėrimus verta įvertinti gydytojui.
(1).jpg)
Egzema gali atsirasti beveik bet kur, tačiau kai kurios vietos pažeidžiamos dažniau. Egzema ant rankų būdinga dėl dažno kontakto su vandeniu ir dirgikliais; egzema ant veido dažnai sukelia papildomą diskomfortą dėl jautrios odos ir matomumo; egzema ant kojų gali būti susijusi su odos sausumu, trintimi ar lėtiniu dirginimu. Taip pat pasitaiko akių vokų egzema, kai oda aplink akis parausta, niežti ir pleiskanoja, bei egzema galvoje, kai vargina galvos odos niežėjimas ir pleiskanojimas.
Egzemos pažeista vieta dažnai leidžia geriau suprasti ir galimus ją provokuojančius veiksnius. Pavyzdžiui, rankų srities bėrimai dažniau siejami su dažnu kontaktu su vandeniu, valymo priemonėmis ar darbo aplinkos dirgikliais, o galvos ar veido odos pokyčiai dažniau būdingi seborėjinei egzemai arba gali būti susiję su kosmetikos priemonių poveikiu.
Egzema vaikui dažniausiai pasireiškia ankstyvame amžiuje. Kūdikiams ji neretai atsiranda veido srityje – ant skruostų, kaktos ar galvos odos, o vėliau gali išplisti į rankas, kojas ir liemenį. Vaikams ypač svarbu laiku mažinti niežėjimą ir prižiūrėti odą, nes kasymasis dar labiau pažeidžia odos barjerą ir didina infekcijos riziką.
Vaikų oda yra jautresnė ir greičiau reaguoja į dirgiklius, todėl kasdienė priežiūra čia turi ypač didelę reikšmę. Dažnai geriausių rezultatų padeda pasiekti ne pavienė priemonė, o nuoseklus, ramus ir vaiko odos poreikiams pritaikytas priežiūros planas.
Egzemos gydymas priklauso nuo jos tipo ir sunkumo, tačiau dažniausiai apima reguliarų odos drėkinimą, dirgiklių vengimą ir uždegimo mažinimą. Jei vien emolientų nepakanka, gydytojas gali skirti gydomuosius kremus, tepalus ar kitas priemones, padedančias suvaldyti simptomus.
Svarbu suprasti, kad dažniausiai siekiama ne greitai visiškai pašalinti egzemą, o ilgainiui ją kontroliuoti. Nuosekli priežiūra ir geresnis savo odos pažinimas dažnai padeda sumažinti paūmėjimų tikimybę.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei bėrimas sparčiai plinta, stipriai niežti, skauda, šlapiuoja, trukdo miegoti, nepraeina taikant įprastą priežiūrą arba atsiranda infekcijos požymių – pūliavimas, karštis, gelsvi šašai, karščiavimas. Specialisto pagalba taip pat svarbi tada, kai neaišku, ar tai tikrai egzema, ar kita odos liga.
Egzemos valdymui didelę reikšmę turi nuosekli kasdienė odos priežiūra. Dažniausiai padeda reguliarus odos drėkinimas, švelnių prausimosi priemonių naudojimas, trumpesnis maudymasis naudojant drungną vandenį, dirginančių veiksnių vengimas ir dėmesys tam, kas gali provokuoti paūmėjimus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į stresą, nes kai kuriems žmonėms jis gali sustiprinti simptomus ir pabloginti odos būklę.
Egzemos kontrolė dažnai prasideda nuo gebėjimo atpažinti, kas kasdien dirgina odą. Kuo aiškiau pavyksta nustatyti šiuos veiksnius ir prie jų pritaikyti priežiūrą, tuo lengviau sumažinti paūmėjimų dažnį ir išlaikyti stabilesnę odos būklę.
Ne visai. Egzema yra bendresnis terminas kelioms uždegiminėms odos būklėms, o atopinis dermatitas yra dažniausia egzemos forma.
Taip, stresas gali sustiprinti niežėjimą ir paskatinti paūmėjimus, nors paprastai jis nėra vienintelė priežastis.
Ne, egzema nėra užkrečiama ir neplinta nuo žmogaus žmogui.
Jei pasireiškia šlapiuojanti egzema, svarbu kreiptis į gydytoją, nes gali reikėti ne tik intensyvesnio uždegimo gydymo, bet ir įvertinti, ar nėra prisidėjusios infekcijos.
