.jpg)
Galvos svaigimas yra vienas tų simptomų, kuriuos žmonės apibūdina labai įvairiai: vieniems atrodo, kad sukasi aplinka, kiti jaučia nestabilumą, silpnumą ar apsvaigimo pojūtį. Kartais tai būna trumpalaikis epizodas po staigaus atsistojimo, o kartais – ženklas, kad sutriko pusiausvyros sistema, kraujotaka ar nervų sistemos veikla. Būtent todėl svarbu ne tik pastebėti patį simptomą, bet ir suprasti, kokiomis aplinkybėmis jis pasireiškia, kiek trunka ir su kokiais kitais pojūčiais yra susijęs. Dažnai atsakymas į klausimą, kodėl svaigsta galva, slypi ne viename simptome, o visame jų derinyje.
Nors kasdienėje kalboje dažnai vartojamas vienas terminas, mediciniškai galvos sukimasis gali reikšti kelias skirtingas būsenas. Vienu atveju žmogus jaučia tik trumpą nestabilumą, kitu – ryškų vertigo, kai atrodo, kad sukasi kambarys ar pats kūnas. Taip pat gali pasireikšti pusiausvyros sutrikimas, pasunkėjęs orientavimasis erdvėje, pykinimas ar net baimė pajudėti.
Dažniausiai išskiriami keli pagrindiniai tipai. Vertigo būdingas sukimosi pojūtis ir jis dažnai susijęs su vidinės ausies ar vestibuliarinės sistemos sutrikimais. Kitu atveju jaučiamas apsvaigimas, silpnumas, „tuštuma“ galvoje ar artėjančio alpimo pojūtis. Dar kitais atvejais pasireiškia nestabilumas einant, svyravimas ar jausmas, kad kūną traukia į šoną. Tokie skirtumai svarbūs, nes galvos svaigimo priežastys gali būti labai nevienodos – nuo gerybinių iki reikalaujančių skubaus ištyrimo.
Svarbu suprasti, kad ir lengvas galvos svaigimas, ir stiprus galvos svaigimas vertinami ne vien pagal intensyvumą. Reikšmę turi tai, ar simptomas kartojasi, ar progresuoja, ar atsiranda kartu su klausos, regos, kalbos, jutimų ar širdies veiklos pokyčiais. Kartais trumpas epizodas praeina savaime, tačiau nuolatinis galvos svaigimas visada turėtų paskatinti ieškoti priežasties.
Šį simptomą gali sukelti labai skirtingi mechanizmai, todėl vertinant būklę gydytojui svarbu žinoti, kada prasidėjo svaigulys, kaip jis jaučiamas ir kokie papildomi simptomai jį lydi. Kai kuriais atvejais problema kyla vidinėje ausyje, kitais – kraujotakoje, nervų sistemoje, dėl vaistų, streso ar organizmo išsekimo.
Vestibuliarinis svaigulys dažniausiai susijęs su vidinės ausies pusiausvyros aparatu. Viena dažniausių priežasčių yra gerybinis pozicinis galvos svaigimas, kai simptomai išprovokuojami galvos padėties keitimo – apsivertus lovoje, atlošus galvą ar pasilenkus. Tokiais atvejais gali pasireikšti ir galvos svaigimas gulint, ir jausmas, kad svaigsta galva, mėto į šonus.
Kitos priežastys – vestibuliarinis neuritas ar labirintitas, kai sutrinka pusiausvyra dėl vidinės ausies uždegiminių procesų. Tokiu atveju dažnai pasireiškia ne tik svaigulys, bet ir pykinimas, eisenos nestabilumas, kartais klausos pokyčiai. Daliai žmonių svaigulį sukelia Menjero liga (pusratinių kanalų vandenė) – tokiu atveju dažnai svaigsta galva, spengia ausyse, gali pablogėti klausa, atsirasti spaudimo jausmas ausyje.
Kai galvos svaigimą lydi spengimas ausyse, klausos susilpnėjimas ar spaudimo pojūtis ausyje, gali būti naudinga LOR gydytojo konsultacija ir papildomi tyrimai, ypač jei anksčiau jau yra buvę ausies uždegimų. Tokiais atvejais verta plačiau pasidomėti otorinolaringologų konsultacijomis bei informacija apie ausies uždegimą.
Ne visi svaigimo epizodai susiję su vidine ausimi. Dažna priežastis – kraujospūdžio svyravimai, ypač kai atsiranda galvos svaigimas staigiai atsistojus. Tokiu atveju trumpam gali pablogėti smegenų aprūpinimas krauju, atsirasti aptemimas akyse, silpnumas ar net alpimo pojūtis.
Svaigimą gali sukelti ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimai, mažakraujystė, dehidratacija, gliukozės svyravimai, tam tikri vaistai, migrena ar neurologinės ligos. Kai pasireiškia silpnumas, galvos svaigimas, prakaitavimas, verta įvertinti ne tik pusiausvyros, bet ir bendrą organizmo būklę. Jei kartu jaučiama, kad svaigsta galva, silpna, o simptomai susiję su valgymu ar jo praleidimu, naudinga pasidomėti ir apie silpnumą pavalgius.
Vyresniame amžiuje dažniau pasitaiko senatvinis galvos svaigimas, nes pusiausvyrą tuo pačiu metu gali veikti regos, klausos, kraujotakos, kaklo stuburo ir nervų sistemos pokyčiai. Jei įtariami kraujotakos sutrikimai, gydytojas gali rekomenduoti kaklo kraujagyslių echoskopiją ar išsamesnį širdies ir kraujagyslių rizikos vertinimą, pavyzdžiui, atlikti širdies ir kraujagyslių ligų programoje esančius tyrimus.
Kartais svaigulį sukelia ne liga, o aplinkybės. Miego trūkumas, skysčių stoka, perkaitimas, ilgas nevalgymas, alkoholis, intensyvus stresas ar nerimas gali išprovokuoti tiek trumpalaikį, tiek pasikartojantį svaigimą. Tokiais atvejais gali pasireikšti rytinis galvos svaigimas, nervinis galvos svaigimas ar psichogeninis galvos svaigimas, kai žmogus jaučia nestabilumą, oro trūkumą, įtampą, bet objektyvi priežastis ne visada iš karto nustatoma.
Jei kartu pasireiškia pykinimas ir vidinis nerimas, žmonės dažnai tai apibūdina labai paprastai: svaigsta galva, pykina. Tokie simptomai nebūtinai reiškia rimtą ligą, tačiau jie neturėtų būti ignoruojami, ypač jei kartojasi arba trukdo kasdienybei. Kartais organizmas labai aiškiai parodo, kad jam reikia papildomo dėmesio.
Gydymas priklauso nuo priežasties. Jei svaigulys susijęs su gerybiniu poziciniu vertigo, būklę gali palengvinti specialūs galvos padėties keitimo pratimai. Jei priežastis yra vidinės ausies uždegimas, svarbus laikas, simptomų stebėjimas ir gydytojo parinktas gydymas. Tuomet, kai svaigimą lemia kraujospūdžio svyravimai, dehidratacija ar vaistai, pirmiausia koreguojamas būtent šis veiksnys. Kai kuriais atvejais naudinga vestibuliarinė reabilitacija, o esant neurologiniams simptomams – neurologo konsultacija.
Jei simptomai kartojasi, verta kreiptis į neurologą ar kitą specialistą, kuris įvertins, ar reikalingi papildomi tyrimai. Svarbiausia – ne malšinti simptomą atsitiktiniais būdais, o suprasti, kas jį sukelia.
Pajutus svaigimą, pirmiausia reikėtų atsisėsti arba atsigulti, vengti staigių judesių ir pasirūpinti saugumu, kad nenugriūtumėte. Jei įmanoma, verta atsigerti vandens, nurimti, stebėti, kiek laiko trunka simptomai ir ar jie susiję su kūno padėties keitimu, valgymu, stresu ar fiziniu krūviu. Jei jaučiate, kad svaigsta galva, kartojasi epizodai, sunku vaikščioti ar blogėja savijauta, reikėtų registruotis gydytojo konsultacijai.
Gydytojo pagalbos reikia nedelsiant, jei svaigulys prasideda staiga ir kartu atsiranda kalbos sutrikimas, veido, rankos ar kojos silpnumas, stiprus galvos skausmas, krūtinės skausmas, dusulys, alpulys, regėjimo pokyčiai ar sunkumas vaikščioti. Skubus įvertinimas reikalingas ir tada, kai svaigimas labai stiprus, užsitęsęs, dažnai kartojasi arba pasireiškia kartu su klausos pablogėjimu, spengimu ausyse ar vėmimu.
Kartais prie svaigulio tiesiog priprantama, ypač jei jis nėra labai intensyvus. Tačiau užsitęsęs ar pasikartojantis simptomas neturėtų būti laikomas norma, nes gali rodyti gilesnius sveikatos sutrikimus.
Dažniausiai taip nutinka dėl trumpalaikio kraujospūdžio sumažėjimo atsistojus. Tokiu metu smegenys akimirkai gauna mažiau kraujo, todėl gali atsirasti galvos svaigimas staigiai atsistojus, aptemti akyse ar pasireikšti silpnumas.
Jei pasukus galvą lovoje ar atsigulus atsiranda aiškus sukimosi pojūtis, dažna priežastis yra pozicinis vertigo. Todėl galvos svaigimas gulint dažnai siejamas su vidinės ausies pusiausvyros mechanizmo sutrikimu.
Taip, stresas ir nerimas gali sukelti ar sustiprinti svaigimą. Tokiais atvejais pasitaiko nervinis galvos svaigimas arba psichogeninis galvos svaigimas, kai svaigulį lydi įtampa, padažnėjęs kvėpavimas, silpnumas ar pykinimas.
Ne visada, tačiau jis gali būti ir rimtesnės būklės požymis. Ypač dėmesio reikalauja stiprus galvos svaigimas, pasikartojantys epizodai, kritimai, klausos ar neurologiniai simptomai, todėl tokiais atvejais reikalingas gydytojo įvertinimas.
