.jpg)
Tikriausiai daugelis iš mūsų esame girdėję apie seniau dažnas, pavojingas ligas, kurias šiandien esame pamiršę, – tačiau jos, deja, niekur nedingo. Difterija – tai viena tokių ligų, kurios grėsmė vis dar egzistuoja, ypač jei žmonės nuvertina profilaktikos svarbą ar laiku neatnaujina skiepų. Ši infekcija gali prasidėti tarsi paprastas gerklės skausmas, bet vos per kelias dienas tapti pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Kviečiame skaityti toliau ir suprasti, kuo ši liga išskirtinė bei aktuali šiandienos pasaulyje.
Difterija – tai ūmi, pavojinga infekcinė liga, pažeidžianti kvėpavimo takus, rečiau – odą ar kitas organizmo vietas. Difterija pasižymi stipria intoksikacija ir kvėpavimo takų uždegimu, kuris gali užblokuoti kvėpavimą ir sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Dėl vakcinacijos šios ligos atvejų šiandien pasitaiko retai, vis pasitaikantys protrūkiai rodo, kad budrumo prarasti nevalia.
Difteriją sukelia bakterija Corynebacterium diphtheriae. Būtent ši bakterija gamina stiprų toksiną, kuris ir sukelia pagrindinius ligos simptomus bei pažeidžia organizmo audinius. Toksinas gali patekti į kraują ir paveikti įvairius organus – širdį, inkstus, nervų sistemą. Nors pati bakterija plinta oro lašeliniu būdu, būtent jos gaminamas toksinas lemia sunkiausias ligos pasekmes.
Tam, kad suprastume, kas gali padidinti susirgimo tikimybę, verta atidžiau pažvelgti į rizikos veiksnius. Didesnė difterijos grėsmė kyla tiems, kurie nėra skiepyti ar kurių imunitetas dėl laiko jau susilpnėjęs. Dažniau serga vaikai, vyresnio amžiaus asmenys, žmonės, gyvenantys prastomis higienos sąlygomis ar turintys kontaktą su sergančiaisiais. Protrūkiai dažniausiai kyla ten, kur nevyksta reguliarūs skiepijimai.
Užsikrėsti difterija galima oro lašeliniu būdu – per kosulį, čiaudulį ar artimą kontaktą su sergančiu asmeniu. Rečiau užsikrėtimas galimas per užkrėstus daiktus, žaislus, netgi per odos žaizdeles. Ypač pavojinga tai, kad ligą gali platinti ir besimptomiai nešiotojai – žmonės, kurie patys neserga, tačiau bakteriją nešioja savo kvėpavimo takuose.
Pirmieji difterijos simptomai dažnai būna panašūs į paprastas peršalimo ligas – gerklės skausmas, silpnumas, lengvas karščiavimas, kartais kosulys. Tačiau liga progresuoja greitai: ant tonzilių, gomurio ar gerklų susidaro pilkšvai baltos plėvės, kurios sunkiai pašalinamos ir dažnai sukelia kvėpavimo sutrikimus. Ligonio kaklas gali patinti, pasidaryti skausmingas („jaučio kaklo“ simptomas).
Kai difterijos toksinas patenka į kraują, gali atsirasti rimtų komplikacijų – širdies ritmo sutrikimai, inkstų nepakankamumas, nervų pažeidimai. Kartais pasireiškia odos ar žaizdų difterija – tuomet išryškėja neskausmingos, sunkiai gyjančios opos. Dėl grėsmingų komplikacijų labai svarbu neignoruoti difterijos simptomų ir kuo greičiau kreiptis pagalbos.
Tiksli difterijos diagnostika yra labai svarbi, nes nuo jos priklauso gydymo sėkmė ir ligos prognozė. Paprastai gydytojas įvertina klinikinius simptomus, apžiūri gleivinių pokyčius, klausosi kvėpavimo. Siekiant patvirtinti diagnozę, imami tepinėliai iš gerklės, nosies ar žaizdos, atliekami bakterioskopiniai bei bakteriologiniai tyrimai. Nustačius bakterijos buvimą ir įvertinus simptomus, skubiai pradedamas specifinis difterijos gydymas.
Greita ir tiksli diagnostika leidžia išgelbėti gyvybes ir užkirsti kelią ligos plitimui. Net jei simptomai atrodo lengvi, savidiagnostika šiuo atveju nėra pakankama – būtina profesionali medicininė pagalba.
Gydant difteriją, svarbiausia kuo greičiau neutralizuoti bakterijos gaminamą toksiną ir pašalinti infekcijos židinį. Pagrindinis gydymo būdas – difterijos antitoksinas, kuris suleidžiamas į veną ir neutralizuoja cirkuliuojantį toksiną. Taip pat skiriami antibiotikai (dažniausiai penicilinas arba eritromicinas), kurie naikina pačią bakteriją. Priklausomai nuo būklės sunkumo, sergantysis gali būti gydomas ligoninėje, kartais net reanimacijos skyriuje.
Simptominis gydymas apima kvėpavimo takų palaikymą, skysčių balanso reguliavimą, širdies ir inkstų veiklos stebėjimą. Difterija – liga, kurios negalima gydyti savarankiškai, todėl būtina kuo greičiau kreiptis į specialistus.
Jei pasireiškia difterijos simptomai – stiprus gerklės skausmas, sunkus kvėpavimas, matomos pilkšvos plėvės ant gleivinių, didelis silpnumas, karščiavimas ar kaklo patinimas, reikėtų kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą. Difterija gali labai greitai sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas, todėl įtariant šią ligą, delsti negalima. Laiku suteikta medicininė pagalba gali nulemti ne tik sveikimą, bet ir gyvybės išgelbėjimą.
Efektyviausia apsauga nuo difterijos – savalaikė ir nuosekliai vykdoma profilaktika. Svarbu laikytis asmens higienos, vengti artimo kontakto su sergančiaisiais, stiprinti imuninę sistemą. Vis dėlto pagrindine ir patikimiausia prevencijos priemone išlieka skiepai.
.jpg)
Skiepai nuo difterijos – vienas didžiausių šiuolaikinės medicinos laimėjimų. Vakcinacija užtikrina ilgalaikį difterijos imunitetą, kuris apsaugo nuo sunkios ligos ir jos komplikacijų. Vaikai nuo difterijos (kartu su stabligės ir kokliušo vakcinomis) skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Suaugusiesiems rekomenduojama palaikyti imunitetą, atnaujinant skiepus kas 10 metų.
Dėl masinės vakcinacijos difterija šiandien Lietuvoje pasitaiko itin retai, tačiau sumažėjus skiepijimų apimtims, visuomet išlieka naujų protrūkių rizika. Rūpinimasis savimi ir aplinkiniais prasideda nuo prevencijos – būtent skiepai padeda apsisaugoti nuo pavojingų infekcijų ateityje.
Taip, difterija yra labai pavojinga infekcinė liga. Ji gali sukelti kvėpavimo takų užsikimšimą (obstrukciją), sunkius širdies, inkstų, nervų sistemos pažeidimus, o kai kuriais atvejais – ir ūminį kvėpavimo nepakankamumą. Laiku nesulaukus tinkamo gydymo, difterija gali baigtis mirtimi, todėl svarbu šią ligą vertinti labai rimtai ir nedelsti kreiptis į medikus.
Persirgus, natūralus difterijos imunitetas gali susiformuoti, tačiau jis būna trumpalaikis ir paprastai neapsaugo visam gyvenimui. Apsauga po persirgtos ligos dažniausiai nėra pakankama, kad apsaugotų nuo pakartotinio užsikrėtimo. Todėl net ir persirgus difterija būtina skiepytis – vakcina padeda suformuoti stipresnį ir ilgesnį imunitetą, kuris turi būti palaikomas reguliariai atnaujinant skiepus.
Pirmieji difterijos simptomai paprastai pasireiškia praėjus 2–5 dienoms po užsikrėtimo. Tačiau inkubacinis periodas gali svyruoti nuo 1 iki 10 dienų – tai priklauso nuo žmogaus imuniteto, amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Kartais simptomai gali pasirodyti anksčiau arba vėliau nei įprasta, todėl svarbu išlikti budriems, jei buvo galimas kontaktas su sergančiu asmeniu.
Nors iš pradžių difterijos simptomai gali priminti peršalimą, pagrindinis skirtumas – pilkšvai baltų plėvelių susidarymas gerklėje, kurias sunku pašalinti, taip pat sparčiai blogėjanti savijauta ir kvėpavimo sunkumai. Jei kyla įtarimų, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
