Kiaulytė (epideminis parotitas): simptomai, gydymas ir tyrimai | Antėja

Kiaulytė (epideminis parotitas): simptomai, tyrimai, gydymas

kiaulytė liga

Kiaulytė anksčiau buvo itin paplitusi tarp vaikų, tačiau šiais laikais dėl vakcinacijos pasitaiko gerokai rečiau. Nepaisant to, šios ligos atvejai vis dar registruojami, ypač tarp nepasiskiepijusių ar imunitetą praradusių asmenų. Ji gali paveikti ne tik paausines seilių liaukas, bet ir kitas organizmo sistemas, sukeldama nemalonius simptomus bei rimtas komplikacijas. Žinojimas, kas sukelia šią infekciją, kaip ji pasireiškia ir kokių priemonių imtis, padeda užkirsti kelią užsikrėtimui ir užtikrinti tinkamą sveikimo procesą.

Kiaulytė – kas tai?

Kiaulytė, arba kitaip epideminis parotitas, yra ūmi virusinė infekcija, kuri daugiausia pažeidžia seilių liaukas, ypač esančias šalia ausų (paausines liaukas). Virusas sukelia šių liaukų uždegimą ir patinimą, dėl ko atsiranda būdingas veido paburkimas. Liga kiaulytė dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs žmogus kalba, kosti ar čiaudi.

Nors ši infekcija dažniausiai siejama su vaikais, ji gali pasireikšti ir suaugusiesiems. Pastaruoju atveju liga paprastai būna intensyvesnė – simptomai ryškesni, o komplikacijų, tokių kaip sėklidžių, kasos ar net smegenų dangalų uždegimas, rizika – didesnė. Todėl itin svarbu laiku atlikti kiaulytės tyrimą, tiksliai nustatyti diagnozę ir pradėti tinkamą gydymą, kad būtų užtikrintas sklandus sveikimo procesas ir užkirstas kelias viruso plitimui.

Kas sukelia kiaulytę?

Ligą kiaulytę sukelia Paramyxoviridae šeimai priklausantis parotito virusas, perduodamas oro lašeliniu būdu – kai sergantis žmogus čiaudi, kosti ar kalba, į aplinką paskleisdamas virusu užkrėstus seilių lašelius. Infekcija taip pat gali plisti netiesiogiai, pavyzdžiui, per bendrus indus ar nešvarias rankas. Patekęs į kvėpavimo takų gleivinę, virusas dauginasi ir per kraują pasiekia įvairius organus, sukeldamas uždegiminius procesus.

Persirgus kiaulyte, organizme susiformuoja ilgalaikis imunitetas, todėl pakartotinis susirgimas yra itin retas. Tačiau žmonėms, kurie nėra paskiepyti ar dar nėra sirgę, infekcijos rizika išlieka, ypač ten, kur daug artimo kontakto – mokyklose, bendrabučiuose, kariuomenėje ar sporto stovyklose.

Kokie yra pagrindiniai kiaulytės simptomai ir požymiai?

Virusui patekus į organizmą, pirmieji kiaulytės simptomai pasireiškia po 14–25 dienų inkubacinio laikotarpio. Liga dažnai prasideda karščiavimu, bendru negalavimu ir galvos skausmu, o vėliau atsiranda paausinių liaukų patinimas – pagrindinis kiaulytės požymis.

Kaip pasireiškia paausinių liaukų patinimas?

Paausinių liaukų patinimas – vienas iš labiausiai atpažįstamų kiaulytės ligos simptomų. Patinimas dažniausiai atsiranda vienoje pusėje, tačiau po kelių dienų gali išplisti į abi puses. Veidas tampa apvalesnis, oda virš patinimo – šiek tiek įtempta ir skausminga. Kramtymas ar rijimas sukelia nemalonų spaudimą, ypač valgant rūgščius produktus.

Šis patinimas paprastai išlieka 5–10 dienų, po to palaipsniui sumažėja. Nors daugeliu atvejų jis praeina be komplikacijų, svarbu stebėti būklę – staigus skausmo sustiprėjimas ar asimetriškas patinimas gali rodyti antrinės infekcijos ar kitų problemų atsiradimą.

Kokie kiti simptomai gali pasireikšti sergant kiaulyte?

Be paausinių liaukų patinimo, kiaulytės požymiai gali apimti ir kitus viso organizmo pojūčius:

  • karščiavimą (iki 39 °C);
  • galvos ir raumenų skausmus;
  • nuovargį;
  • sumažėjusį apetitą;
  • gerklės ar ausies skausmą.

Kai kuriais atvejais virusas gali paveikti ir kitas liaukas, pvz., kasą ar sėklides, sukelti uždegimą (orchitą, pankreatitą), o retais atvejais – net meningitą. Todėl negalima nuvertinti šios infekcijos kaip „vaikystės ligos“ – ji gali būti rimta net ir suaugusiam žmogui.

kiaulytės simptomai

Ar kiaulytė yra užkrečiama liga?

Taip, kiaulytė – labai užkrečiama liga. Užsikrėtęs žmogus virusą platina maždaug nuo kelių dienų prieš patinimo pradžią iki 5 dienų po jo pasireiškimo. Kadangi virusas perduodamas oro lašeliniu būdu, jis greitai plinta tarp artimai bendraujančių žmonių – šeimoje, mokykloje, darbe.

Norint sumažinti ligos plitimo riziką, rekomenduojama laikytis higienos taisyklių: dažnai plauti rankas, vengti dalintis indais ar rankšluosčiais, o sergantiems – likti namuose iki visiško pasveikimo.

Ar kiaulyte serga tik vaikai?

Ne, nors kiaulytės liga dažniau pasireiškia vaikams, ja gali susirgti ir suaugusieji. Suaugusiųjų atvejai dažnai būna sunkesni, su didesne komplikacijų tikimybe, ypač vyrams – dėl sėklidžių uždegimo (orchito).

Skiepai yra pagrindinė priemonė apsisaugoti nuo infekcijos, todėl labai svarbu, kad tiek vaikai, tiek suaugusieji būtų gavę pilną vakcinacijos kursą (tymų, raudonukės ir kiaulytės vakcina).

Kokie tyrimai atliekami diagnozuojant kiaulytę?

Diagnozei dažniausiai pakanka klinikinio įvertinimo, t. y. gydytojas nustato kiaulytės požymius pagal liaukų patinimą ir kitus simptomus. Tačiau, jei kyla abejonių, atliekamas parotito viruso IgG (kiaulytės) tyrimas.

Šis tyrimas ypač svarbus tais atvejais, kai infekcija pasireiškia netipiniais simptomais arba reikia ją atskirti nuo kitų ligų, sukeliančių panašų liaukų patinimą, pavyzdžiui, bakterinio sialadenito (seilių liaukų uždegimo).

Kaip gydomas epideminis parotitas?

Atsižvelgiant į tai, kad epideminį parotitą sukelia virusas, specifinio gydymo nėra. Pagrindinis kiaulytės ligos gydymas – simptominis, t. y. siekiama palengvinti nemalonius simptomus, kol organizmas pats įveikia infekciją.

Kokius vaistus galima vartoti simptomams lengvinti?

Sergant kiaulyte, galima vartoti karščiavimą ir skausmą mažinančius vaistus, pavyzdžiui, paracetamolį ar ibuprofeną. Jie padeda sumažinti temperatūrą, skausmą bei bendrą diskomfortą. Taip pat rekomenduojama vengti rūgščių maisto produktų, nes jie gali dirginti uždegimo pažeistas liaukas.

Kokios namų priemonės gali padėti sergant kiaulyte?

Namų sąlygomis svarbu užtikrinti pakankamą poilsį ir skysčių vartojimą. Švelnus šiltas kompresas ant patinusių liaukų gali sumažinti skausmą ir įtampą. Patartina rinktis minkštą, lengvai kramtomą maistą, kad būtų išvengta papildomo dirginimo. Šie paprasti būdai gali palengvinti ir pagreitinti sveikimą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją būtina kreiptis, jei karščiavimas nepraeina per kelias dienas, patinimas didėja, atsiranda stiprus galvos skausmas ar kaklo sustingimas. Tokie simptomai gali rodyti komplikacijas – meningitą, encefalitą ar sėklidžių uždegimą. 

Tik gydytojas gali įvertinti būklės rimtumą ir paskirti reikiamus tyrimus, kurie padeda tiksliai patvirtinti diagnozę.

 

DUK

Kiek laiko trunka kiaulytė?

Paprastai kiaulytės liga trunka nuo 7 iki 10 dienų. Pirmosiomis dienomis simptomai būna intensyviausi, o po savaitės patinimas ir karščiavimas palaipsniui mažėja.

Kokios galimos kiaulytės komplikacijos?

Nors daugeliu atvejų liga praeina be pasekmių, kai kuriais atvejais kiaulytės ligos simptomai gali komplikuotis. Galimos komplikacijos: sėklidžių uždegimas (orchitas), kiaušidžių uždegimas (ooforitas), kasos uždegimas (pankreatitas) ar net klausos pažeidimas.

Kaip apsisaugoti nuo kiaulytės?

Efektyviausias būdas išvengti infekcijos – skiepai. Kombinuota tymų, raudonukės ir kiaulytės vakcina suteikia ilgalaikį imunitetą ir yra saugi tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Be to, svarbu laikytis higienos taisyklių, vengti kontakto su sergančiaisiais ir stiprinti imuninę sistemą sveika mityba bei poilsiu.