.jpg)
Skarlatina – tai ūminė bakterinė infekcija, dažniausiai pasireiškianti vaikams, tačiau ja gali susirgti ir suaugusieji. Liga prasideda staigiai – pakyla temperatūra, atsiranda gerklės skausmas, o netrukus kūną nusėja smulkus, šiurkštus bėrimas. Kadangi skarlatina plinta oro lašeliniu būdu ir pasižymi aiškiais simptomais, ji gali greitai išplisti vaikų kolektyvuose. Nors šiuolaikinis gydymas leidžia ligą įveikti be rimtų pasekmių, laiku atpažinti skarlatinos simptomai ir pradėtas gydymas yra itin svarbūs norint išvengti komplikacijų bei apsaugoti aplinkinius.
Skarlatina – tai infekcinė liga, kurią sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes). Šis mikroorganizmas išskiria toksiną, dėl kurio atsiranda būdingas skarlatinos bėrimas ir kiti skarlatinos požymiai. Liga plinta oro lašeliniu būdu, todėl ja labai lengva užsikrėsti artimai bendraujant su sergančiu žmogumi – ypač uždaroje aplinkoje, tokioje kaip mokyklos ar darželiai.
Skarlatina laikoma viena iš dažniausių bakterinių vaikų infekcijų. Nors šiandien ji diagnozuojama ir gydoma kur kas lengviau nei anksčiau, dėl greito plitimo ir aiškių simptomų ji vis dar išlieka aktuali net ir šiuolaikinėje medicinoje.
Skarlatiną sukelia bakterija Streptococcus pyogenes, kuri taip pat atsakinga už anginą ar kitas viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. Kai bakterija patenka į organizmą, ji išskiria toksiną, sukeliantį odos reakciją – paraudimą ir bėrimą. Šis toksinas yra priežastis, dėl kurios skarlatina išsiskiria iš kitų streptokokinių infekcijų.
Infekcija plinta ne tik oro lašeliniu būdu, bet ir per bendrus daiktus, indus ar tiesioginį kontaktą. Todėl geriausia prevencija – gera rankų higiena ir sergančių asmenų izoliavimas.
Skarlatinos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms dienoms po kontakto su užsikrėtusiu asmeniu. Iš pradžių ši liga primena anginą – atsiranda karščiavimas, gerklės skausmas, bendras silpnumas. Tačiau netrukus pasirodo skarlatinos bėrimas, kuris tampa vienu iš svarbiausių ligos atpažinimo ženklų.
Skarlatinos bėrimas dažniausiai pasireiškia 12–48 valandų po pirmųjų simptomų. Jis būna smulkus, rausvas, primenantis švitrinį popierių, labiausiai išryškėjantis pažastyse, kirkšnyse, kakle ir veide. Oda parausta, tampa šiurkšti, o spaudžiant bėrimas trumpam pabąla.
Bėrimui išnykus (po 3–5 dienų), oda gali pradėti šerpetoti, ypač delnų ir pėdų srityje. Tai – natūrali gijimo proceso dalis.
Be bėrimo, pasireiškia ir kiti skarlatinos požymiai – raudona gerklė su padidėjusiomis tonzilėmis, „avietinis liežuvis“, kuris tampa ryškiai raudonas su mažais taškeliais, karščiavimas iki 39 °C, galvos ir raumenų skausmas, pykinimas ar net vėmimas.
Tokie simptomai gali priminti virusinę infekciją, tačiau būtent šių požymių derinys leidžia įtarti skarlatiną.
Nors liga dažniausiai paveikia vaikus, skarlatina suaugusiam žmogui taip pat galima. Suaugusieji dažniausiai serga lengvesne forma – bėrimas gali būti ne toks ryškus, o karščiavimas mažesnis. Vis dėlto, negydoma infekcija gali sukelti rimtas komplikacijas, todėl ir suaugusiesiems reikalingas tinkamas gydymas.
Skarlatina – tai liga, kurios simptomai dažnai pasirodo staiga, tačiau laiku ją atpažinus, sveikimas įvyksta greitai ir be pasekmių.
.jpg)
Skarlatinos inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 7 dienų. Tai laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo. Per šį laikotarpį žmogus jau gali užkrėsti kitus, nors pats dar nejaučia ligos požymių.
Šio inkubacinio laikotarpio žinojimas svarbus siekiant sustabdyti infekcijos plitimą – ypač darželiuose ir mokyklose, kur užsikrėtimas gali vykti itin greitai.
Tai yra bakterinė infekcija, todėl tinkamiausias būdas ją įveikti – skarlatinos gydymas antibiotikais. Be to, svarbu ilsėtis, gerti daug skysčių, palaikyti gerą burnos ir rankų higieną.
Antibiotikai, dažniausiai penicilinas arba amoksicilinas, naikina bakterijas, sukeliančias infekciją. Jie ne tik pagreitina sveikimą, bet ir sumažina skarlatinos komplikacijų riziką bei užkerta kelią infekcijos plitimui kitiems.
Kai kuriais atvejais žmonės linkę ieškoti natūralių gydymo būdų, tačiau skarlatinos gydymas be antibiotikų nerekomenduojamas. Negydoma infekcija gali sukelti širdies, inkstų ar sąnarių pažeidimus. Natūralūs metodai gali būti taikomi tik kaip papildoma priemonė – gerklės skalavimai, poilsis, pakankamas skysčių vartojimas. Gydymas visada turi būti prižiūrimas gydytojo.
Negydoma ar netinkamai gydoma skarlatina gali sukelti rimtų komplikacijų. Dažniausios skarlatinos komplikacijos – reumatinė karštligė, inkstų uždegimas (glomerulonefritas), vidurinės ausies ar sinusų uždegimai.
Šios komplikacijos pasireiškia ne iš karto, o po kelių savaičių nuo ligos pradžios, todėl net ir pasijutus geriau svarbu užbaigti gydymo kursą.
Diagnozė nustatoma remiantis būdingais skarlatinos požymiais – bėrimu, „avietiniu“ liežuviu, karščiavimu. Norint patvirtinti diagnozę, atliekamas žiočių tepinėlio pasėlio mikrobiologinis tyrimas. Taip pat gali būti atliekami serologiniai ir antigenų nustatymo testai. Skarlatinos diagnostikai gydytojai dažnai atlieka greitąjį STREP testą, kuris leidžia per kelias minutes sužinoti, ar sergama skarlatina.
Deja, skiepų nuo skarlatinos nėra. Efektyviausia prevencija – stiprinti imuninę sistemą, laikytis higienos ir vengti kontakto su sergančiais asmenimis.
Nors skarlatina šiandien nebėra tokia pavojinga, kaip anksčiau, svarbu šią ligą vertinti rimtai. Laiku atpažinti skarlatinos simptomai, tinkamas gydymas ir atidi priežiūra padeda išvengti komplikacijų bei greitai pasveikti.
Paprastai skarlatina trunka apie 7–10 dienų, tačiau dauguma sergančiųjų pradeda jaustis geriau jau po kelių dienų nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Užkrečiamasis laikotarpis dažniausiai baigiasi praėjus maždaug 24 valandoms po pirmosios antibiotikų dozės, todėl po šio laiko žmogus įprastai nebeplatina infekcijos. Vis dėlto, gydymo kursą būtina tęsti iki galo, kad būtų išvengta atkryčio ar komplikacijų.
Taip, skarlatina galima susirgti daugiau nei vieną kartą. Persirgus susiformuoja imunitetas tik tam konkrečiam A grupės streptokoko toksino tipui, tačiau šių tipų yra keli. Todėl užsikrėtus kitu streptokoko potipiu, liga gali pasikartoti.
Jei vaikas susirgo skarlatina, jis turi likti namuose bent 24 valandas po antibiotikų vartojimo pradžios. Taip pat svarbu informuoti ugdymo įstaigą, kad būtų imtasi prevencinių priemonių ir apsaugoti kiti vaikai.
