.jpg)
Ar jaučiate, kad nugaros ar sprando skausmas vis dažniau trukdo mėgautis kasdieniais judesiais, o net įprasti darbai tampa nemalonia iššūkiu dėl tempimo ar aštraus skausmo? Šiuolaikinis gyvenimo tempas, ilgos valandos prie kompiuterio ar vairo bei fizinio aktyvumo stoka didina riziką susidurti su viena dažniausių stuburo ligų – osteochondroze. Nors daugelis vis dar mano, kad ši liga būdinga tik vyresniems, iš tiesų osteochondrozė gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. Laiku nepastebėti arba ignoruojami simptomai ne tik riboja kasdienį gyvenimą, bet ilgainiui gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Kviečiame išsamiau susipažinti su šios ligos priežastimis, simptomais, gydymo galimybėmis ir profilaktikos priemonėmis.
Osteochondrozė – tarpslankstelinius diskus, slankstelius ir juos supančias struktūras pažeidžianti liga, galinti pasireikšti stuburo, kaklo, juosmens ir krūtinės srityse.
Nors osteochondrozės požymiai gali pasireikšti skirtingai, pagrindiniai simptomai daugeliui yra panašūs: skausmas, judėjimo ribotumas, raumenų silpnumas ar nejautra.
Dažnas sergantysis skundžiasi skausmais nugaros apačioje, kurie stiprėja judant ar ilgai sėdint, o kartais išplinta į sėdmenis ar net kojas. Toks osteochondrozės kojos skausmas paprastai rodo, kad paveiktos juosmens dalies nervų šaknelės – dėl sumažėjusio tarpslankstelinio disko aukščio ar susiformavusios išvaržos yra spaudžiami nervai. Dažnai šie simptomai pasireiškia kaip skausmas, tirpimas ar dilgčiojimas šlaunyje, blauzdoje, pėdoje.
Skausmas, pereinantis į kojas, neretai apsunkina net kasdienes veiklas: vaikščiojimą, lenkimąsi, netgi ramų miegą. Ilgainiui, jei juosmens (liumbalinė) osteochondrozė progresuoja, gali silpnėti raumenys, prarandama dalis jėgos arba tampa sunku valdyti judesius.
Sprando / kaklo skausmas, pereinantis į galvą, būdingas tada, kai pažeidžiama kaklinė stuburo dalis. Ši sritis ypač jautri, nes per ją eina nervai ir kraujagyslės, aprūpinančios galvos smegenis. Dėl kaklo osteochondrozės gali sutrikti nervų veikla, prasidėti galvos skausmai, svaigulys, spengimas ausyse, net regos pokyčiai.
Dažnas sergantysis pastebi, kad simptomai paaštrėja po ilgo darbo prie kompiuterio ar netinkamos miego padėties. Tokiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į kaklo osteochondrozės simptomus: ne tik skausmą ar tempimą, bet ir ribotą judesių amplitudę, dilgčiojimą ar tirpimą rankose.
Skausmas nugaroje tarp menčių dažniausiai susijęs su krūtinės srities stuburo problemomis, kurios dažnai lieka nepastebėtos, nes ši zona rečiau juda ir gauna mažiau krūvio nei kaklas ar juosmuo. Tačiau ilgalaikė sėdima padėtis, bloga laikysena, per mažas fizinis aktyvumas ilgainiui gali lemti krūtininės dalies osteochondrozę.
Šis skausmas gali būti bukas, spaudžiantis, kartais plintantis į šonus ar net krūtinę. Kai kuriems pacientams sunku giliai įkvėpti, jaučiama įtampa tarp menčių. Nepamirškite, kad nugaros skausmas tarp menčių gali būti ir kitų sveikatos problemų simptomas, todėl svarbu pasitarti su gydytoju.
Net ir nedideli pokyčiai gyvenimo būde – aktyvumas, laikysenos koregavimas, specialūs pratimai – gali padėti sumažinti diskomfortą ir išvengti tolesnio stuburo pažeidimo.
Osteochondrozė gali paveikti skirtingas stuburo dalis. Pagal tai išskiriama keletas jos tipų.
Kaklo osteochondrozė – dažniausiai diagnozuojama biuro darbuotojams, vairuotojams ar žmonėms, daug laiko praleidžiantiems prie kompiuterio. Jai būdingi kaklo, sprando skausmai, kurie plinta į galvą, kartais – rankas ar pečius. Kaklo osteochondrozės simptomai: ribotas judesių spektras, galvos svaigimas, pykinimas, regos sutrikimai. Ilgainiui gali sumažėti rankų jautrumas ar jėga.
Krūtininės dalies osteochondrozė pasireiškia skausmu tarp menčių, kartais plinta į šonkaulius ar krūtinę. Dažnai vargina asmenis, kurie dirba sėdimą darbą ar linkę į blogą laikyseną. Diskomfortas didėja ilgai sėdint, o fizinis aktyvumas dažnai jį sumažina.
Juosmens osteochondrozė arba liumbalinė osteochondrozė – viena dažniausių, nes apatinė stuburo dalis gauna didžiausią apkrovą. Pagrindinis simptomas – skausmai nugaros apačioje, kurie gali pereiti į sėdmenis ar kojas. Dažnai pasitaiko ir jautrumo, raumenų silpnumo sutrikimai. Ilgainiui tarpslankstelinė osteochondrozė juosmens srityje gali sukelti rimtų nervų šaknelių pažeidimų.
Polisegmentinė osteochondrozė diagnozuojama tada, kai degeneraciniai procesai vyksta keliose stuburo dalyse vienu metu. Tokiu atveju simptomai būna įvairūs, gali pasireikšti tiek kaklo, tiek juosmens ar krūtinės skausmai, dažnai – kelių sričių judesių ribotumas, neurologiniai simptomai.
Nors įprasta manyti, kad osteochondrozė – vyresnio amžiaus žmonių liga, pasitaiko ir jaunatvinės osteochondrozės atvejų. Ja serga paaugliai, dažnai intensyviai sportuojantys ar turintys genetinį polinkį. Simptomai panašūs – nugaros skausmas, laikysenos pokyčiai, fizinio aktyvumo sumažėjimas.
.jpg)
Ligos eiga skirstoma į kelias stadijas – nuo pradinės iki pažengusios.
Esant osteochondrozės 1 stadijai, dažniausiai pasireiškia nedidelis diskomfortas, nuovargis ar nugaros tempimas. Pokyčiai tarpslanksteliniuose diskuose tik prasideda, todėl simptomai – menki arba nepastovūs. Dažnai žmonės šią stadiją ignoruoja, manydami, kad tai laikinas pervargimas.
Šioje stadijoje labai svarbu atkreipti dėmesį į pirmuosius signalus ir imtis prevencinių priemonių: stiprinti nugaros raumenis, koreguoti laikyseną, didinti fizinį aktyvumą.
Osteochondrozės 2 laipsnis reiškia ryškesnius stuburo pakitimus. Diskų aukštis mažėja, pradeda spausti nervines struktūras, atsiranda skausmas, tirpimas ar judesių ribotumas. Dažniau pasireiškia skausmai nugaros apačioje, kaklo skausmas, pereinantis į galvą, skausmas nugaroje tarp menčių.
Šioje stadijoje būtina profesionali pagalba – tikslus gydymas, kineziterapija, mitybos ir darbo įpročių korekcija gali padėti išvengti tolesnių komplikacijų.
Esant osteochondrozės 3 laipsniui, diskų pažeidimas tampa didelis, gali formuotis išvaržos, stipriai spaudžiami nervai. Simptomai: nuolatiniai stiprūs skausmai, judesių ribotumas, raumenų silpnumas, galimi jautrumo ar koordinacijos sutrikimai. Tokiu atveju būtina rimta gydytojo priežiūra ir kai kada chirurginė intervencija.
Šioje stadijoje svarbiausia neprarasti vilties – šiuolaikinė medicina leidžia valdyti simptomus ir gerinti gyvenimo kokybę, net ir esant pažengusiems pakitimams.
Ketvirtojoje – pažengusioje – stadijoje diskų audiniai jau beveik visiškai degeneruoja, atsiranda kaulinės išaugos (osteofitai), stuburo judrumas stipriai sumažėja, o skausmas tampa nuolatinis. Kartais šioje stadijoje nervų šaknelių spaudimas sukelia negrįžtamus neurologinius sutrikimus.
Šiame etape gydymo tikslas – maksimaliai sumažinti simptomus ir palaikyti likusį judrumą, dažniausiai taikoma kompleksinė reabilitacija.
Daugelis pacientų painioja osteochondrozę su kitomis stuburo ligomis. Osteoporozė – tai kaulų retėjimas ir trapumas, dažniau pasitaikantis vyresniame amžiuje, ypač moterims. Spondiloartrozė – tai degeneracinis sąnarių pažeidimas tarp slankstelių.
Stuburo osteochondrozė išsiskiria tuo, kad pirmiausia pažeidžiami tarpslanksteliniai diskai, osteoporozė veikia kaulinį audinį, o spondiloartrozė – stuburo sąnarius. Kai kurie simptomai gali sutapti, todėl labai svarbu atlikti tikslią diagnostiką ir tik tuomet rinktis tinkamiausią gydymo metodą.
Svarbu neužsiimti savigyda – tik specialistas gali nustatyti, kas iš tiesų sukelia Jūsų nugaros ar kaklo skausmus.
Tiksli osteochondrozės diagnozė – sėkmingo gydymo pagrindas. Gydytojas išsamiai apklausia pacientą apie simptomus, gyvenimo būdą, darbo sąlygas. Vėliau atliekamas stuburo ištyrimas: vertinamas lankstumas, raumenų jėga, jautrumas, neurologiniai požymiai.
Svarbiausi instrumentiniai tyrimai:
Ankstyva ir tiksli diagnostika leidžia parinkti optimalų osteochondrozės gydymą ir užkirsti kelią ligos progresavimui.
.jpg)
Osteochondrozės gydymas visuomet individualus, priklauso nuo stadijos, simptomų, gretutinių ligų. Paprastai taikomas kompleksinis požiūris: vaistai, fizinis aktyvumas, kineziterapija, reabilitacija, kartais – chirurgija.
Vaistai skiriami simptomams mažinti: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), raumenis atpalaiduojantys preparatai, analgetikai. Esant stipriam skausmui – kartais skiriami ir stipresni preparatai. Taip pat naudojami vietiniai tepalai su priešuždegiminėmis ar šildančiomis medžiagomis.
Esant osteochondrozei, pratimai – būtina gydymo dalis. Jie parenkami individualiai, tačiau dažniausiai siekiama stiprinti nugaros ir pilvo raumenis, gerinti lankstumą, atkurti taisyklingą laikyseną. Naudinga kineziterapija, plaukimas, specialios tempimo programos. Svarbu vengti staigių judesių ar didelio krūvio, ypač paūmėjimo metu.
Fizinis aktyvumas ne tik mažina simptomus, bet ir apsaugo nuo atkryčių – net trumpa kasdienė mankšta daro didelį poveikį gyvenimo kokybei.
Mityba sergant osteochondroze turėtų būti visavertė, turtinga baltymais, vitaminu D ir B grupės vitaminais, kalciu, magniu. Rekomenduojama riboti cukraus, rafinuotų angliavandenių, gyvulinių riebalų vartojimą, gerti pakankamai vandens. Antsvoris didina stuburo apkrovas, todėl svarbu palaikyti tinkamą kūno svorį.
Pastebėję pirmuosius osteochondrozės požymius ar jau kentėdami dėl ilgalaikių skausmų, nedelskite – užsirašykite konsultacijai klinikoje „Antėja“. Čia dirbantys specialistai išsamiai įvertins Jūsų būklę, atliks reikiamus tyrimus ir sudarys individualų gydymo planą: nuo vaistų iki kineziterapijos ar reabilitacijos. Kiekvienas atvejis – unikalus, todėl skiriamas dėmesys ne tik simptomams malšinti, bet ir ilgalaikiam judėjimo atkūrimui.
Neatidėliokite – kuo anksčiau pradėsite gydymą, tuo greičiau galėsite grįžti prie mėgstamų veiklų be skausmo ir apribojimų.
Nors dažniausiai osteochondrozė vystosi lėtai, uždelstas ar netinkamas gydymas gali sukelti nuolatinius neurologinius sutrikimus, paralyžių ar net invalidumą. Pavojingiausios pažengusios stadijos, kai pažeidžiami nervai, raumenys netenka funkcijos. Tačiau laiku kreipiantis pagalbos ir laikantis gydytojo rekomendacijų, sunkių pasekmių galima išvengti.
Deja, visiškai sustabdyti osteochondrozės progresavimo dažniausiai neįmanoma, nes tai natūralus degeneracinis procesas. Tačiau ankstyvas gydymas ir aktyvi profilaktika gali žymiai sulėtinti eigą ir išvengti komplikacijų.
Tokiu atveju geriausia miegoti ant nugaros, su specialia ortopedine pagalve, kuri palaiko stuburą neutralioje padėtyje. Reikėtų vengti aukštų, minkštų pagalvių ar miego ant pilvo.
Dalis osteochondrozės pratimų gali būti atliekami savarankiškai, tačiau juos turėtų parinkti specialistas (kineziterapeutas), ypač esant pažengusiems pažeidimams. Netinkami pratimai gali pabloginti būklę.
Taip, pradinėse stadijose osteochondrozė gali vystytis be skausmo ar aiškių simptomų. Todėl svarbu reguliariai tikrintis, ypač jei esate rizikos grupėje – dirbate sėdimą darbą, mažai judate, turite antsvorio.
Taip, kaip jau aptarėme prieš tai, nors dažniausiai osteochondrozė laikoma vyresnių žmonių liga, gali pasitaikyti ir jaunatvinė osteochondrozė. Todėl pastebėjus nuolatinį nugaros skausmą, svarbu laiku kreiptis į gydytoją.
