Lipoma – tai gerybinis riebalinio audinio navikas, dažniausiai susiformuojantis po oda ir juntamas kaip minkštas, paslankus gumbelis. Paprastai lipoma auga lėtai, nesukelia skausmo ir nėra vėžys. Daugumos lipomų gydyti nereikia, tačiau darinį rekomenduojama įvertinti, jei jis didėja, pradeda skaudėti, kietėja, trukdo judėti ar kelia kitų nepatogumų.
Klausimas „lipoma – kas tai?“ dažniausiai kyla užčiuopus iki tol nepastebėtą darinį po oda. Lipoma yra iš subrendusių riebalinių ląstelių susidaręs gerybinis navikas. Ji dažniausiai būna poodiniame sluoksnyje, nors retais atvejais gali susiformuoti ir giliau. Lipomos ypač dažnai nustatomos vidutinio amžiaus žmonėms, tačiau jų gali atsirasti bet kuriame amžiuje.
Lipoma nėra užkrečiama. Taip pat svarbu žinoti, kad įprasta gerybinė lipoma nėra tas pats, kas liposarkoma. Liposarkoma yra piktybinis riebalinio audinio navikas, todėl jos nereikėtų laikyti „supiktybėjusia lipoma“.
Dažniausiai tai apvalus arba ovalus, po oda esantis minkštas iškilimas. Švelniai paspaudus pirštu jis paprastai šiek tiek pajuda į šoną, o oda virš darinio lieka nepakitusi. Dažnos lipomos būna kelių centimetrų dydžio, nors gali užaugti ir didesnės.
Minkštumas ir paslankumas yra vieni būdingiausių lipomos požymių. Vis dėlto vien pagal išvaizdą ar apčiuopą savarankiškai nustatyti darinio kilmės nereikėtų, nes panašiai gali atrodyti ir kitokie poodiniai dariniai.
Dažniausiai lipoma nesukelia ryškaus diskomforto – pagrindinis požymis yra pats apčiuopiamas darinys. Lipoma paprastai auga lėtai ir nėra skausminga. Vis dėlto nemalonių pojūčių gali atsirasti, jei didesnis darinys spaudžia šalia esančius nervus ar kitas struktūras.
Į gydytoją vertėtų kreiptis, jei gumbelis pradėjo greitai didėti, tapo kietas ar nepaslankus, paraudo, yra skausmingas arba atsirado kitų neįprastų pokyčių. Tokio darinio priežastis nebūtinai yra pavojinga, tačiau ją svarbu tiksliai įvertinti.
Tikslios lipomos atsiradimo priežastys nėra žinomos. Pastebima, kad lipomos gali dažniau pasitaikyti šeimose, todėl jų formavimuisi reikšmės turi genetiniai veiksniai. Kai kurios paveldimos būklės taip pat siejamos su daugybinėmis lipomomis.
Kartais lipomų atsiradimas siejamas su anksčiau patirtomis vietinėmis traumomis, tačiau aiškus priežastinis ryšys tarp jų nėra patvirtintas. Lipomų taip pat negalima paprastai paaiškinti netinkama mityba, odos priežiūra ar vien tik didesniu kūno svoriu. Todėl nėra ir konkretaus būdo, kuris patikimai padėtų išvengti jų susiformavimo.
Lipomos gali atsirasti beveik bet kurioje kūno vietoje, kur yra riebalinio audinio. Dažniau jos pastebimos ant liemens, nugaros, pečių, kaklo, rankų ir šlaunų. Rečiau darinys susiformuoja galvos, veido ar akies voko srityje.
| Vieta | Kas būdinga | Į ką atkreipti dėmesį |
|---|---|---|
| Nugara, pečiai | Vienos dažnesnių vietų, darinys neretai aptinkamas atsitiktinai | Didesnę lipomą gali spausti drabužiai ar kuprinė |
| Kaklas | Net nedidelis darinys gali būti pastebimas | Kaklo gumbelį svarbu atskirti nuo limfmazgio ar kito darinio |
| Rankos, kojos | Dažnesnės žasto, dilbio ir šlaunies srityse | Gilesnis darinys gali sukelti diskomfortą judant |
| Veidas, galva | Pasitaiko rečiau | Net nedidelė lipoma gali kelti estetinį nepatogumą |
| Akies vokas | Lipoma šioje srityje reta | Voko darinius turėtų įvertinti gydytojas |
| Krūtinė, krūtis | Riebalinio audinio darinių gali pasitaikyti ir šioje srityje | Naują krūties darinį visuomet reikia įvertinti individualiai |
Pastebėjus naują darinį krūtyje, nereikėtų iš karto manyti, kad tai lipoma. Tikslią darinio kilmę gali nustatyti tik specialistas, įvertinęs jo pobūdį ir, jei reikia, atlikęs papildomus tyrimus. Daugiau apie galimus krūties pokyčius, jų požymius ir diagnostiką galima sužinoti „Antėjos“ tinklaraščio įraše apie krūties darinius ir krūties vėžį.
Lipoma, vadinamoji ateroma ir liposarkoma yra skirtingi dariniai. Lipoma susidaro iš riebalinio audinio, paprastai yra minkšta ir paslanki. Ateroma dažnai vadinama epidermoidine cista – tai odoje susidaręs darinys, kuriame kaupiasi keratinas ir kurio paviršiuje kartais matomas mažas taškelis. Liposarkoma yra retas piktybinis minkštųjų audinių navikas.
| Požymis | Lipoma | Epidermoidinė cista (ateroma) | Liposarkoma |
|---|---|---|---|
| Pobūdis | Gerybinis riebalinio audinio navikas | Gerybinė odos cista | Piktybinis minkštųjų audinių navikas |
| Konsistencija | Dažniausiai minkšta | Dažniau standesnė | Gali būti standi |
| Paslankumas | Paprastai paslanki | Gali būti glaudžiau susijusi su oda | Gali būti nepaslanki |
| Oda virš darinio | Dažniausiai nepakitusi | Kartais matomas centrinis taškelis | Išorinių pokyčių gali ir nebūti |
| Augimas | Paprastai lėtas | Dažniausiai lėtas, gali uždegti | Augimas gali būti spartesnis |
| Gylis | Dažnai poodinis | Susijęs su oda | Dažnai gali būti gilesnis |
Tipinė lipoma į liposarkomą nevirsta. Tačiau naują ar besikeičiantį minkštųjų audinių darinį svarbu parodyti gydytojui, ypač jei jis sparčiai auga, yra didesnis nei 5 cm, glūdi giliai, tapo kietas ar nepaslankus arba skausmingas.
Jei vienam žmogui susiformuoja daugiau lipomų, gali būti kalbama apie daugybines lipomas ar tam tikras lipomatozės formas. Tokiais atvejais svarbų vaidmenį gali turėti paveldimumas, o patys dariniai dažniausiai atsiranda liemens ar galūnių srityse.
Kelios lipomos savaime nereiškia piktybinės ligos, tačiau jei jų daugėja, jos tampa skausmingos ar atsiranda kitų simptomų, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Specialistas gali įvertinti, ar reikalingas papildomas ištyrimas ir kuriuos darinius tikslinga šalinti.
Paviršinę lipomą gydytojas dažnai gali įtarti jau apžiūros ir apčiuopos metu. Vis dėlto, jei darinys yra didesnis, gilesnis, sparčiai auga ar kyla abejonių dėl jo pobūdžio, gali būti rekomenduojama atlikti echoskopiją. Šis tyrimas padeda įvertinti darinio dydį, vietą, gylį ir struktūrą, tačiau kai kuriais atvejais galutinei diagnozei nustatyti gali prireikti ir papildomų tyrimų.
„Antėjoje“ atliekama minkštųjų audinių echoskopija, skirta odos ir poodžio bei kitų minkštųjų audinių pokyčiams įvertinti. Jei darinys pašalinamas, jo audinys gali būti siunčiamas histologiniam ištyrimui – būtent audinio tyrimas leidžia patikslinti jo pobūdį.
Daugumos įprastų, simptomų nesukeliančių lipomų gydyti nereikia. Jei darinys nekinta ir netrukdo, gali pakakti jo stebėjimo. Lipomos gydymas pasirenkamas individualiai, atsižvelgiant į darinio dydį, vietą, sukeliamus simptomus ir diagnostinį aiškumą.
Kai darinį nusprendžiama pašalinti, dažniausiai atliekamas chirurginis išpjovimas. Tokiu būdu galima pašalinti ne tik riebalinį audinį, bet ir jį gaubiančią kapsulę, todėl sumažėja darinio atsinaujinimo toje pačioje vietoje tikimybė.
Lipomos šalinimas svarstomas, kai darinys didėja, yra skausmingas, spaudžia aplinkinius audinius, trukdo judėti ar dėvėti drabužius arba kelia estetinį nepatogumą. Pašalinimas taip pat gali būti rekomenduojamas, kai prieš procedūrą nėra visiškai aišku, kokios kilmės yra darinys.
Sprendimą, ar konkrečiu atveju reikalinga lipomos operacija, priima gydytojas po apžiūros ir, jei reikia, papildomų tyrimų. „Antėjos“ dienos chirurgijos centre tarp teikiamų paslaugų yra ir gerybinio riebalinio audinio naviko bei kitų odos darinių chirurginis pašalinimas.
Susiformavusios lipomos tepalais, žolelių kompresais, masažu ar mitybos pokyčiais pašalinti nepavyks. Todėl įvairūs internete minimi alternatyvūs ar „netradiciniai“ gydymo būdai neturėtų pakeisti gydytojo konsultacijos ir profesionalaus darinio įvertinimo.
Jei lipoma nesukelia skausmo, nedidėja ir netrukdo kasdieniam gyvenimui, jos šalinti dažniausiai nereikia. Tačiau nusprendus darinį pašalinti, įprastai taikomas chirurginis gydymas. Ar jis konkrečiu atveju reikalingas ir koks metodas būtų tinkamiausias, gydytojas sprendžia individualiai, įvertinęs lipomos dydį, vietą ir kitus svarbius požymius.
Pastebėjus naują ar didėjantį poodinį darinį, galima kreiptis į gydytoją chirurgą. Chirurgas apžiūri ir apčiuopia darinį, įvertina jo požymius ir nusprendžia, ar pakanka stebėjimo, ar reikalinga echoskopija, kitas ištyrimas arba šalinimas.
Jei lipoma yra tipiška, maža ir nesukelia nepatogumų, ją dažnai pakanka stebėti. Tačiau sparčiai didėjantį, skausmingą, kietėjantį ar giliai esantį darinį vertėtų parodyti gydytojui neatidėliojant.
Lipoma yra dažnas ir paprastai gerybinis darinys. Svarbiausia ne bandyti savarankiškai nustatyti kiekvieno gumbelio kilmę, o atkreipti dėmesį į jo pokyčius. Jei darinys didėja, kietėja, skauda ar kelia abejonių, gydytojo konsultacija ir prireikus minkštųjų audinių echoskopija padeda pasirinkti tinkamus tolesnius veiksmus.
Tipinė lipoma yra gerybinė ir dažniausiai nepavojinga. Tačiau naują, augantį, skausmingą, kietą ar nepaslankų darinį rekomenduojama parodyti gydytojui, kad būtų nustatyta jo kilmė.
Paprastai ne. Susiformavusi lipoma gali ilgą laiką beveik nekisti, tačiau savaime dažniausiai neišnyksta. Net sumažėjus kūno svoriui pats darinys gali išlikti.
Pašalinus lipomą visiškai, jos atsinaujinimas toje pačioje vietoje nėra dažnas. Vis dėlto žmogui, turinčiam polinkį į lipomas, naujų darinių gali atsirasti kitose vietose.
Tiesioginio ryšio, kuris paaiškintų visas lipomas vien kūno svoriu, nėra. Lipomos gali susiformuoti ir liekniems žmonėms, o jų atsiradimui reikšmės turi genetiniai veiksniai.
Lipomos paprastai auga lėtai – dažnai daugelį mėnesių ar metų. Jei darinys pastebimai padidėja per trumpą laiką, vertėtų kreiptis į gydytoją ir jį ištirti.
