Sąnarių skausmas: priežastys, simptomai - "Antėja laboratorija"

Sąnarių skausmas: priežastys, gydymas, prevencija

sanariu skausmas

Daugeliui pažįstamas nemalonus pojūtis – sąnarių maudimas, tempimas ar aštrus skausmas, juntamas judant ar net ramybės būsenoje. Nors dažniau šie simptomai pasireiškia vyresniame amžiuje, jie vis dažniau vargina ir jaunus žmones. Sąnarių skausmas gali trikdyti kasdienę veiklą, mažinti judrumą, o ilgainiui paveikti ir emocinę savijautą. Laiku nustatyta šio skausmo priežastis ir tinkamai parinktas gydymas – svarbiausi žingsniai, siekiant išvengti komplikacijų ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę.

Kas yra sąnarių skausmas?

Sąnarių skausmas – tai nemalonus pojūtis, kylantis bet kuriame kūno sąnaryje. Jis gali būti ūmus arba lėtinis, pastovus ar pasikartojantis, lydimas tinimo, paraudimo, riboto judrumo ar traškesio. Skausmas dažnai atsiranda dėl uždegimo, traumos, degeneracinių pokyčių arba sisteminių ligų, veikiančių visą organizmą.

Svarbu nepainioti pavienio, laikino diskomforto po fizinio krūvio su nuolatiniu skausmu, kuris signalizuoja apie rimtesnę problemą. Tinkama diagnostika padeda išsiaiškinti priežastį ir užkirsti kelią tolimesniam sąnarių pažeidimui.

Sąnarių skausmas pagal kūno vietą

Sąnarių skausmai gali pasireikšti skirtingose kūno vietose, priklausomai nuo gyvenimo būdo, fizinės veiklos ar sveikatos būklės. Toliau apžvelgiame dažniausiai skaudančius sąnarius ir galimas jų problemas.

Kelio sąnario skausmai

Kelio sąnario skausmai yra vieni dažniausių, nes keliai nuolat patiria didelį krūvį vaikštant, bėgant ar stovint. Priežastys gali būti įvairios: nuo menisko plyšimų ir raiščių patempimų iki osteoartrito ar reumatoidinio artrito. Kelius skauda ir tiems žmonėms, kurie patiria dažną fizinį krūvį arba kurie turi antsvorio – šios aplinkybės padidina sąnarių apkrovą ir spartina kremzlės dėvėjimąsi.

Svarbu suprasti, kodėl skauda kelius, nes kuo anksčiau nustatoma priežastis ir pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti chirurginės intervencijos ar ilgalaikio judėjimo apribojimo.

Klubo sąnario skausmas

Klubo sąnario skausmas gali atsirasti dėl sąnario kremzlės susidėvėjimo, uždegiminių ligų ar traumų. Jis paprastai plinta į kirkšnį ar šlaunį ir gali apsunkinti vaikščiojimą ar net sėdėjimą. Klubo sąnario problemos dažniausiai atsiranda vyresniems žmonėms, tačiau pasitaiko ir sportuojantiems jauniems suaugusiesiems.

Rankų sąnarių skausmas

Jei skauda rankų sąnarius (riešų, alkūnių ar pirštų), to priežastys gali būti įvairios – nuo pasikartojančių judesių (pvz., nuolatinis darbas kompiuteriu) iki sąnarių uždegimo ar nervų spaudimo, kas būdinga riešo kanalo sindromui. Dažnas reiškinys – rankų pirštų sąnarių skausmas, kuris neretai susijęs su reumatoidiniu artritu ar ilgainiui susiformavusiomis sąnarių deformacijomis.

Kitų sąnarių skausmas

Be kelių, klubų ar rankų, skausmas gali paveikti ir kitus sąnarius – pavyzdžiui, pečių, čiurnų ar žandikaulio. Pečių sąnario skausmas dažnai siejamas su sausgyslių uždegimu, o žandikaulio skausmas gali atsirasti dėl temporomandibulinio sąnario disfunkcijos. Įvairūs sąnariai gali tapti skausmingi ir dėl netaisyklingos laikysenos, streso, raumenų disbalanso ar infekcinių procesų. Būtina atkreipti dėmesį į bet kokius ilgiau trunkančius simptomus, nes už jų gali slypėti rimtesni sveikatos sutrikimai.

Dažniausios sąnarių skausmo priežastys

Sąnarių skausmo priežastys gali būti labai įvairios – nuo mechaninių pažeidimų iki sudėtingų sisteminių ligų. Tikrosios priežasties žinojimas padeda ne tik palengvinti simptomus, bet ir užkirsti kelią ilgalaikiam sąnarių pažeidimui. Toliau pateikiame dažniausias sąnarių skausmo priežastis:

  • Osteoartritas – dažniausia lėtinė sąnarių liga, kai dėl kremzlės nusidėvėjimo sumažėja sąnarių judrumas, atsiranda skausmas, traškėjimas. Ji dažnai vystosi su amžiumi arba dėl per didelio fizinio krūvio.
  • Reumatoidinis artritas – autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema klaidingai puola sąnarių audinius, sukeldama uždegimą, skausmą, tinimą ir deformacijas. Gali paveikti ne tik sąnarius, bet ir vidaus organus.
  • Traumos – staigus ar ilgalaikis mechaninis poveikis (pvz., sporto metu) gali sukelti raiščių patempimus, menisko plyšimus, sumušimus, sąnarių išnirimus ar net kaulų lūžius.
  • Uždegiminės ligos – pvz., bursitas (sąnario tepalinio maišelio uždegimas), tendinitas (sausgyslių uždegimas), sinovitas (sąnario vidinės plėvelės uždegimas) sukelia stiprų skausmą ir riboja judesius.
  • Infekcijos – kai bakterijos ar virusai patenka į sąnarį, gali išsivystyti infekcinis artritas. Dažnai jam būdingas stiprus skausmas, karščiavimas, paraudimas ir greitas simptomų progresavimas.
  • Medžiagų apykaitos sutrikimai – podagra (liga, kuomet organizme kaupiasi šlapimo rūgštis) sukelia staigų, labai stiprų sąnarių skausmą (dažniausiai didžiojo kojos piršto srityje). 
  • Antsvoris – didesnis kūno svoris stiprina apkrovą sąnariams, ypač kelių ir klubų, spartindamas kremzlės nusidėvėjimą bei skausmo atsiradimą. Net 1 papildomas kilogramas gali reikšti kelis kartus didesnę apkrovą kelių sąnariams.

Laiku nustatyta skausmo priežastis leidžia ne tik geriau suprasti, kodėl skauda sąnarius, bet ir užkerta kelią ligos progresavimui bei pagerina gyvenimo kokybę.

sanariu skausmas

Sąnarių skausmo diagnozavimas

Tiksli diagnozė – raktas į sėkmingą gydymą ir efektyvų skausmo malšinimą. Tam, kad nustatytų tikslią sąnarių skausmo priežastį, gydytojai dažnai taiko kompleksinį ištyrimo metodą, apimantį kelis etapus:

  • Išsami paciento apklausa – gydytojas klausia apie skausmo pobūdį, trukmę, lokalizaciją, pasikartojimą, galimas traumas, gyvenimo būdą, darbo pobūdį bei fizinio aktyvumo lygį. Tai padeda susidaryti pirmąjį įspūdį apie galimą problemos šaltinį.
  • Fizinė apžiūra – vertinamas sąnarių judrumas, jautrumas, patinimas, šiluma ar paraudimas. Gydytojas taip pat įvertina raumenų tonusą, galimas deformacijas, lygina abiejų kūno pusių judesių simetriją.
  • Kraujo tyrimai – atliekami siekiant nustatyti uždegimo žymenis (pvz., CRB, ENG), autoimuninių ligų rodiklius (pvz., reumatoidinis faktorius, ANA) ar medžiagų apykaitos sutrikimus, tokius kaip padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis.
  • Vaizdiniai tyrimai – rentgeno nuotraukos padeda nustatyti sąnarių degeneracinius pakitimus ar traumas. Echoskopija leidžia įvertinti minkštuosius audinius (pvz., sausgysles, sąnario kapsulę), o MRT pateikia itin išsamią informaciją apie kremzlę, meniskus ar sąnario skysčio pokyčius.
  • Sąnario skysčio tyrimas – kai kuriais atvejais, ypač įtariant infekcinį ar podagrinį artritą, paimamas skystis iš sąnario ir tiriamas laboratorijoje. Tai padeda nustatyti bakterijų, kristalų ar uždegimo lygį.

Diagnozavimo metu svarbu atkreipti dėmesį net į nedidelius simptomus, nes jie gali būti ankstyvas signalas apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Jei sąnarių skausmai trunka ilgiau nei kelias dienas, dažnėja ar tampa vis intensyvesni – būtina pasitarti su gydytoju. Ankstyva sąnarių ligų diagnostika gali būti lemiama, siekiant išvengti lėtinio skausmo ir sąnarių pažeidimų.

Gydymas ir skausmo malšinimas

Sąnarių skausmas gali būti valdomas tiek medikamentiniu, tiek nemedikamentiniu būdu, atsižvelgiant į skausmo intensyvumą, trukmę, priežastį ir bendrą asmens sveikatos būklę. Kiekvienas atvejis reikalauja individualaus požiūrio – kas tinka vienam, gali būti neveiksminga kitam. Todėl svarbu glaudžiai bendradarbiauti su gydytoju.

Pagrindiniai sąnarių skausmo gydymo būdai:

  • Vaistai – dažniausiai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas ar diklofenakas, kurie mažina skausmą ir uždegimą. Kortikosteroidai gali būti skiriami sunkių uždegimų atvejais. Esant sisteminėms ligoms, pavyzdžiui, reumatoidiniam artritui ar podagrai, skiriami specifiniai ligą modifikuojantys vaistai.
  • Fizioterapija – taikoma siekiant pagerinti kraujotaką, sumažinti uždegimą ir atpalaiduoti raumenis. Tai gali būti šilumos ar šalčio terapija, ultragarsas, magnetoterapija ar elektrostimuliacija. Fizioterapijos procedūros dažnai skiriamos kartu su kineziterapija.
  • Kineziterapija – apima specialiai pritaikytus pratimus, kurie padeda atstatyti sąnarių judrumą, stiprinti raumenis ir pagerinti laikyseną. Reguliari kineziterapija padeda ne tik mažinti skausmą, bet ir užkirsti kelią pakartotiniams sužalojimams.
  • Ortopedinės priemonės – įtvarai, ortopediniai vidpadžiai ar specialūs batai padeda sumažinti mechaninę apkrovą skausmingam sąnariui, suteikti stabilumo ir pagerinti laikyseną. Jie ypač naudingi esant kelių, klubų ar pėdų sąnarių skausmams.
  • Injekcijos į sąnarį – kai NVNU yra neefektyvūs arba netinkami, galima skirti kortikosteroidų ar hialurono rūgšties injekcijas tiesiai į sąnarį. Jos padeda sumažinti uždegimą, pagerina sąnario judrumą ir suteikia palengvėjimą ilgesniam laikotarpiui.
  • Chirurginis gydymas – kai konservatyvus gydymas neveiksmingas, gali būti svarstomas operacinis sprendimas – sąnario artroskopija, rekonstrukcija ar visiškas protezavimas. Tai dažniausiai taikoma esant pažengusiam osteoartritui ar sudėtingoms traumoms.

Skausmo mažinimas turėtų vykti kartu su pagrindinės priežasties šalinimu ir funkcijos atstatymu. Tik toks kompleksinis požiūris leidžia pasiekti ilgalaikių rezultatų ir išvengti lėtinio skausmo pasikartojimo.

sanariu skausmas

Kaip išvengti sąnarių skausmo ateityje?

Prevencija – vienas svarbiausių žingsnių, siekiant išvengti lėtinio skausmo, funkcijos praradimo ir gyvenimo kokybės suprastėjimo. Sąnarių sveikata labai priklauso nuo kasdienių įpročių, tad tikslingi veiksmai gali reikšmingai sumažinti riziką ateityje:

  • Reguliari fizinė veikla – rekomenduojamos mažo poveikio sporto šakos, tokios kaip plaukimas, vaikščiojimas, joga ar dviračio minimas. Jos padeda stiprinti raumenis, palaikyti lankstumą ir mažinti apkrovą sąnariams.
  • Kūno svorio kontrolė – perteklinis svoris ženkliai padidina apkrovą kelių, klubų ir stuburo sąnariams, tad net ir nedidelis svorio sumažėjimas gali sumažinti skausmą ir sulėtinti kremzlės dėvėjimąsi.
  • Subalansuota mityba – svarbu vartoti maisto produktus, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių (pvz., žuvis, linų sėmenys), kalcio ir vitamino D, kurie padeda išsaugoti kaulų tvirtumą ir mažina uždegiminių procesų riziką.
  • Taisyklinga laikysena ir ergonomika – darbo vietos pritaikymas (reguliuojama kėdė, tinkamas stalo aukštis, pėdų atrama) ir sąmoningas laikysenos stebėjimas padeda išvengti lėtinio pertempimo sąnarių srityje.
  • Staigių, neapgalvotų krūvių vengimas – tiek sportuojant, tiek atliekant buities darbus, būtina saugoti sąnarius nuo traumų.
  • Streso valdymas ir poilsis – ilgalaikis stresas gali skatinti uždegiminius procesus, o nepakankamas poilsis – trukdyti audinių atsinaujinimui. Kokybiškas miegas ir psichologinė pusiausvyra – svarbi profilaktikos dalis.

Sąnariai ilgiau išliks sveiki, jei kasdieniai pasirinkimai bus pagrįsti ilgalaike kūno gerove. Kiekvienas žingsnis prevencijos link – tai investicija į judėjimo laisvę ir gyvenimo kokybę.

D.U.K.

Kada kreiptis į gydytoją?

Rekomenduojama kreiptis į gydytoją, jei skauda sąnarius ilgiau nei savaitę, jei skausmas didėja, riboja judesius arba jį lydi tinimas, paraudimas, karščiavimas. Taip pat būtina konsultacija, jei įtariama trauma arba simptomai atsirado staiga.

Kodėl sąnarių skausmas paūmėja pavasarį?

Dalis žmonių pastebi, kad sąnarių skausmai sustiprėja keičiantis sezonams, ypač pavasarį. Tai gali būti susiję su atmosferos slėgio svyravimais, temperatūros pokyčiais ar fizinio aktyvumo padidėjimu. Taip pat pavasarį suaktyvėja kai kurios lėtinės uždegiminės būklės.

Kaip numalšinti kelio sąnario skausmą?

Norint žinoti, kaip numalšinti kelio sąnario skausmą, pirmiausia svarbu įvertinti priežastį. Trumpalaikiam skausmui tinka šaltis, poilsis, elastinis bintas ar NVNU. Jei skausmas pasikartoja ar stiprėja – būtina gydytojo apžiūra ir tikslesnis gydymas.

Ko vengti esant sąnarių skausmui?

Sergant sąnarių ligomis ar jaučiant skausmą, reikėtų vengti:

  • per didelio fizinio krūvio ar staigių judesių;
  • ilgo sėdėjimo ar nejudrumo;
  • netinkamos avalynės;
  • savarankiško gydymosi be konsultacijos.

Atminkite: rūpinimasis savimi – tai investicija, kuri sugrįžta ilgalaikiu judėjimo džiaugsmu ir gyvenimo kokybe.

Visos naujienos