.jpg)
Kasdienis gyvenimas gali pasikeisti vos per kelias minutes, kai netikėtai smogia insultas – viena pavojingiausių ir greičiausiai progresuojančių sveikatos būklių. Ši liga dažnai užklumpa netikėtai, tačiau ankstyvas atpažinimas, greita reakcija ir reikiama pagalba gali išgelbėti gyvybę ir padėti išvengti sunkių pasekmių. Būtent todėl žinios apie insulto požymius, pagalbą, gydymą ir reabilitaciją yra svarbios kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos būklės. Šiame tinklaraščio įraše aptarsime, kas yra insultas, kokie jo tipai, kaip atpažinti gresiantį pavojų ir kokių veiksmų imtis, kad grįžimas į pilnavertį gyvenimą būtų kuo greitesnis.
Prieš gilinantis į simptomus, priežastis ir gydymą, būtina suprasti, kas yra insultas ir kuo ši liga ypatinga.
Insultas – tai ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, dėl kurio viena smegenų dalis negauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų, todėl dalis nervinių ląstelių pradeda žūti. Paprastai insultas įvyksta staiga ir reikalauja neatidėliotinos pagalbos. Pagal mechanizmą galvos smegenų insultas skirstomas į išeminį (sukeltą kraujagyslės užsikimšimo) ir hemoraginį (kraujavimą į smegenis).
Šios būklės gali būti įvairios – nuo lengvų, trumpalaikių neurologinių simptomų iki sunkių, gyvenimą keičiančių padarinių. Insultas yra viena pagrindinių mirties ir ilgalaikės negalios priežasčių pasaulyje.
Dažnai kyla klausimas, kuo skiriasi insultas nuo infarkto. Abu terminai žymi audinių žūtį dėl kraujotakos sutrikimo, tačiau infarktas reiškia širdies raumens pažeidimą (miokardo infarktas), o insultas – galvos smegenų. Kitaip tariant, infarktas paveikia širdį, o insultas – smegenis. Abu atvejai reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Insultas gali būti skirtingų tipų – priklausomai nuo to, kokia priežastis sukelia kraujotakos sutrikimą smegenyse. Kiekvienas tipas turi savo eigą, gydymą ir pasekmes.
Išeminis insultas pasitaiko dažniausiai ir sudaro apie 80–85 % insulto atvejų. Jį sukelia smegenų arterijos užsikimšimas trombu (kraujagyslės užsikimšimas kraujo krešuliu) arba embolu (krešulio atplaiša iš kitų kūno vietų, dažniausiai širdies ar kaklo kraujagyslių). Dėl to nutrūksta kraujo ir deguonies tiekimas tam tikrai smegenų daliai, o šio proceso pasekmės priklauso nuo pažeistos vietos. Jei paveikiama kairė smegenų pusė, pasireiškia kairės pusės insultas (dažnai pasireiškia kalbos ir dešinės kūno pusės judėjimo sutrikimais), jei dešinė – dešinės pusės insultas (gali sutrikti rega, erdvinis suvokimas, kairės kūno pusės judesiai).
Išeminio insulto atveju ypač svarbu laiku pradėtas gydymas, nes smegenų ląstelės labai greitai žūsta be deguonies. Dalis pacientų gali atsigauti visiškai, kitiems lieka ilgalaikės insulto pasekmės.
Hemoraginis insultas sudaro apie 10–15 % visų insulto atvejų ir yra pavojingiausias dėl didesnio mirtingumo bei dažnesnių sunkių komplikacijų. Šį insultą sukelia kraujagyslės plyšimas ir kraujo išsiliejimas į smegenų audinį (intracerebrinis kraujavimas) arba tarp smegenų dangalų (subarachnoidinis kraujavimas). Dažniausios priežastys – ilgalaikė arterinė hipertenzija, kraujagyslių aneurizmos, rečiau – traumos ar kraujo krešėjimo sutrikimai.
Hemoraginio insulto simptomai dažnai pasireiškia staiga ir labai ryškiai: ūmus stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sąmonės netekimas, paralyžius. Pasekmės priklauso nuo to, kur ir kiek kraujo išsiliejo. Reikia skubios medicininės pagalbos, dažnai – neurochirurginio gydymo.
Mikroinsultas arba „mini insultas“ mediciniškai vadinamas trumpalaikiu išeminiu priepuoliu (TIP, angl. TIA – transient ischemic attack). Tai laikinas, trumpiau nei 24 valandas trunkantis smegenų kraujotakos sutrikimas. Mikroinsulto požymiai (silpnumas, tirpimas, kalbos ar regos sutrikimai) visiškai išnyksta per parą ir nepalieka ilgalaikių pažeidimų. Tačiau TIP yra labai rimtas perspėjimas – per artimiausias 48 valandas po mikroinsulto rizika patirti tikrą insultą padidėja net kelis kartus.
Patyrus mikroinsultą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, atlikti išsamius kraujo tyrimus ir nedelsiant imtis insulto prevencijos priemonių.
Galvos smegenų insultas dažniausiai ištinka staiga, tačiau kai kurie artėjančio insulto požymiai ar ankstyvieji simptomai gali padėti laiku atpažinti pavojų ir suteikti pagalbą. Šioje dalyje apžvelgsime, kaip atpažinti pirmuosius signalus ir kokie simptomai būdingi moterims ir vyrams.
Viena svarbiausių priemonių, padedanti laiku atpažinti pirmuosius insulto požymius – F.A.S.T. metodas:
Šis metodas padeda atpažinti pavojų ir suteikti pirmąją pagalbą insulto atveju.
Insulto simptomai gali skirtis priklausomai nuo lyties. Insulto požymiai moterims dažnai būna netipiniai – staigus nuovargis, sumišimas, pasunkėjęs kvėpavimas, skausmas krūtinėje, pykinimas, sąmonės netekimas. Insulto požymiai vyrams dažniau yra klasikiniai – vienos kūno pusės silpnumas, kalbos ar regos sutrikimai.
Dėl šių skirtumų moterys kartais pavėluotai kreipiasi į gydytojus. Todėl svarbu žinoti, kad netipiniai simptomai gali būti gresiančio insulto požymiai.
Mikroinsulto simptomai / požymiai yra labai panašūs į tikro insulto simptomus – trumpalaikis galūnių silpnumas ar tirpimas, laikinas regėjimo ar kalbos sutrikimas. Dažnai šie požymiai praeina per kelias minutes ar valandas, todėl žmonės jų nesureikšmina.
Tačiau mikroinsultas yra rimtas perspėjimas – po jo rizika patirti tikrą insultą ženkliai padidėja. Svarbu net ir po trumpalaikių simptomų nedelsti, kreiptis į gydytoją ir pradėti insulto prevenciją.
Pabaigai – atpažinti insulto požymius ir greitai reaguoti gali kiekvienas. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo daugiau smegenų ląstelių galima išgelbėti.
Tinkamai suteikta pirmoji pagalba insulto atveju gali nulemti žmogaus išgyvenimą ir reabilitacijos sėkmę. Pastebėjus insulto požymius ar staigius neurologinius sutrikimus, svarbiausia:
Kiekviena minutė lemtinga – kuo greičiau pradedamas insulto gydymas, tuo didesnė tikimybė atkurti prarastas funkcijas.
Insulto priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausiai jį sukelia šie rizikos veiksniai:
Kai kurie veiksniai, pvz., aukštas kraujospūdis ar cholesterolio kiekis, yra kontroliuojami. Kiti – tokie kaip amžius ar genetika – nekintami, tačiau net ir šiuo atveju svarbi insulto prevencija: sveika mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas.
Sėkmingas insulto gydymas priklauso nuo to, kaip greitai jis pradedamas. Pirmoji pagalba ir skubus transportavimas į ligoninę – lemiamas veiksnys:
Vėliau atliekama reabilitacija – svarbus žingsnis atkuriant prarastas organizmo funkcijas:
Geriausi vaistai po insulto gydytojo parenkami individualiai: kraujo skystinimui (antitromboziniai), kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolei, nervų sistemos stiprinimui. Vaistai insulto profilaktikai taip pat itin svarbūs siekiant išvengti pakartotinio insulto.
Reabilitacija dažnai trunka mėnesius ar metus, o palaikymas ir motyvacija – esminiai visos šeimos uždaviniai.
Insulto padariniai priklauso nuo pažeistos smegenų vietos ir masto. Dažniausios ilgalaikės insulto pasekmės yra:
Nepaisant to, dauguma žmonių po insulto gali atgauti savarankiškumą, jei yra laiku ir tinkamai gydomi, reabilituojami, gauna profesionalų bei artimųjų palaikymą. Gyvenimas po insulto keičiasi, bet su motyvacija ir tinkama pagalba galima pasiekti gerų rezultatų.
.jpg)
Insulto prevencija – svarbiausias būdas, padedantis sumažinti šios ligos grėsmę. Rekomenduojama:
Imantis prevencinių priemonių, žymiai sumažėja rizika patirti galvos smegenų insultą.
Ne visada. Nors dalis nervinių ląstelių žūsta negrįžtamai, ankstyvas insulto gydymas ir intensyvi reabilitacija gali padėti smegenims prisitaikyti ir perimti prarastas funkcijas. Todėl dalį įgūdžių galima susigrąžinti.
Genetika gali turėti įtakos polinkiui į insultą, ypač jei šeimoje buvo ankstyvų insulto ar infarkto atvejų. Tačiau dažniausiai didžiausią įtaką turi gyvenimo būdo veiksniai.
Norint įvertinti insulto riziką, gydytojas dažniausiai rekomenduoja išsamų sveikatos patikrinimą ir specifinius tyrimus. Svarbiausi yra kraujo tyrimai (cholesterolio, cukraus kiekio, kraujo krešumo rodikliai), arterinio kraujospūdžio matavimas, širdies veiklos tyrimai (elektrokardiograma, echoskopija, Holterio monitoravimas), kaklo ir galvos kraujagyslių ultragarsinis tyrimas (dopleris), galvos smegenų MRT ar KT. Taip pat vertinami tokie rizikos veiksniai kaip rūkymas, nutukimas, paveldimumas, mityba bei fizinis aktyvumas. Anksti aptikus padidėjusią riziką, galima laiku pradėti insulto prevenciją – keisti gyvenimo būdą, pradėti vartoti vaistus insulto profilaktikai ir reguliariai lankytis pas gydytoją.
Nors stresas retai būna tiesioginė insulto priežastis, jis yra reikšmingas rizikos veiksnys. Lėtinis emocinis ir fizinis stresas skatina aukštą kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimus, blogina miego kokybę ir gali paskatinti nesveikus įpročius (rūkymą, netaisyklingą mitybą, fizinio aktyvumo stoką). Visa tai didina išeminio ar hemoraginio insulto riziką. Todėl streso valdymas – svarbi insulto prevencijos dalis.
Galvos smegenų insultas dažniausiai pasireiškia daugiau nei vienu simptomu, tačiau kai kuriais atvejais, ypač esant hemoraginiam insultui, stiprus, staigus galvos skausmas („žaibo smūgio“ pobūdžio) gali būti pirmas ir pagrindinis simptomas. Kartais žmonės nesureikšmina tokio skausmo, manydami, kad tai migrena ar įtampos galvos skausmas. Vis dėlto, jei galvos skausmas yra neįprastai stiprus, atsiranda staiga, ypač jei kartu pasireiškia kiti insulto simptomai (pykinimas, vėmimas, sąmonės netekimas, regos ar kalbos sutrikimai), būtina nedelsiant kreiptis į medikus – tai gali būti insulto požymiai.
