.jpg)
Odos pokyčiai dažnai kelia ne tik fizinį diskomfortą, bet ir nerimą – ypač tada, kai paraudusios, pleiskanojančios ar niežtinčios vietos kartojasi, plečiasi arba nepraeina naudojant įprastas priemones. Viena iš tokių būklių yra psoriazė, dar vadinama žvyneline. Tai lėtinė uždegiminė odos liga, kurios eiga gali būti labai skirtinga: vieniems žmonėms pasireiškia tik nedideli odos pakitimai, kitiems – išplitę bėrimai galvos odoje ar kitose kūno vietose. Svarbiausia – laiku atpažinti simptomus, suprasti galimus ligą provokuojančius veiksnius ir kreiptis į specialistą, nes tinkamai parinktas gydymas gali padėti kontroliuoti ligos paūmėjimus bei pagerinti kasdienę savijautą.
Psoriazė – tai lėtinė, imuninės sistemos nulemta uždegiminė odos liga, kai odos ląstelės atsinaujina greičiau nei įprastai. Dėl šios priežasties odos paviršiuje susidaro sustorėjusios, pleiskanojančios, paraudusios ar kitaip pakitusios dėmės. Psoriazė nėra tik estetinė problema – ji gali sukelti niežėjimą, tempimo jausmą, skausmą, emocinį diskomfortą, o daliai žmonių būti susijusi ir su sąnarių pažeidimu. Odos liga psoriazė nėra užkrečiama ir negali būti perduodama prisilietus prie kito žmogaus.
Tiksli priežastis, kodėl išsivysto žvynelinė, nėra iki galo aiški, tačiau žinoma, kad svarbų vaidmenį turi imuninės sistemos veikla, genetinis polinkis ir aplinkos veiksniai. Jei šeimoje yra sergančiųjų psoriaze, rizika gali būti didesnė, tačiau liga gali atsirasti ir neturint aiškios šeiminės istorijos. Paūmėjimus dažnai išprovokuoja stresas, infekcijos, odos pažeidimai, kai kurie vaistai, rūkymas ar kiti individualūs veiksniai.
Todėl aiškinantis, kodėl atsiranda psoriazė, svarbu vertinti ne vieną konkrečią priežastį, o kelių veiksnių visumą. Kuo geriau žmogus pažįsta savo kūno reakcijas, tuo lengviau pastebėti, kas iš tiesų gali paskatinti ligos paūmėjimą.
Skirtingi psoriazės, arba kitaip – žvynelinės, tipai gali pasireikšti nevienodais odos pakitimais, todėl ne visada paprasta iš karto atpažinti šią ligą. Vienais atvejais matomos aiškiai ribotos, pleiskanojančios plokštelės, kitais – smulkūs lašo formos bėrimai, pūlinukai ar pakitimai rečiau pažeidžiamose kūno vietose.
Dažniausiai išskiriamos šios pagrindinės psoriazės formos:
Kitos, rečiau pasitaikančios psoriazės formos gali pasireikšti odos raukšlėse, pažeisti nagus arba išplisti didesniuose kūno plotuose. Būtent todėl vien pagal išvaizdą nustatyti ligą gali būti sudėtinga – panašūs odos pakitimai gali būti būdingi ir kitoms dermatologinėms būklėms.
Žvynelinės simptomai gali skirtis priklausomai nuo psoriazės tipo, pažeistos kūno vietos ir ligos aktyvumo. Dažniausiai pasireiškia odos sausumas, niežėjimas, tempimo, jautrumo ar deginimo pojūtis. Kai kuriais atvejais oda gali skilinėti, kraujuoti ar tapti skausminga, ypač jei pažeistos vietos yra nuolat trinamos, kasomos arba dirginamos drabužių.
Psoriazei būdinga banguojanti eiga: simptomai gali sustiprėti paūmėjimų metu, o vėliau susilpnėti arba kuriam laikui beveik išnykti. Todėl net ir pagerėjus odos būklei svarbu toliau stebėti pokyčius ir laikytis gydytojo rekomenduotos odos priežiūros.
Žvynelinė dažniausiai atpažįstama iš aiškiai ribotų, paraudusių ar kitaip pakitusios spalvos odos plotų, kuriuos dengia sausos pleiskanos. Šie pakitimai gali būti nedideli ir pavieniai arba susilieti į didesnes plokšteles. Pleiskanos dažnai būna balkšvos, sidabriškos, sausos, linkusios byrėti, o jas pašalinus oda gali būti jautri ar lengvai kraujuoti.
Ant šviesios odos psoriazės pažeistos vietos dažniau atrodo rausvos ar raudonos, o ant tamsesnės odos gali būti rusvos, violetinės, pilkšvos ar tamsesnės už aplinkinę odą. Kai kuriais atvejais bėrimai būna ne plokštelių, o smulkių lašo formos dėmelių, pūlinukų ar pakitimų odos raukšlėse pavidalo.
Psoriazė gali pasireikšti įvairiose kūno vietose, tačiau kai kurios sritys pažeidžiamos dažniau. Bėrimų vieta, jų išvaizda ir pasikartojimas gali padėti įtarti žvynelinę, tačiau tikslią diagnozę turėtų patvirtinti gydytojas dermatovenerologas.
Kūno vieta dažnai nulemia ne tik simptomų intensyvumą, bet ir tai, kaip žmogus jaučiasi kasdien. Matomi ar skausmingi pakitimai gali paveikti pasitikėjimą savimi, todėl gydymas turėtų būti vertinamas ne vien pagal pažeistos odos plotą, bet ir pagal tai, kaip liga veikia gyvenimo kokybę.
.jpg)
Psoriazės diagnostika dažniausiai pradedama nuo gydytojo dermatovenerologo apžiūros. Konsultacijos metu vertinama, kaip atrodo odos pakitimai, kuriose kūno vietose jie pasireiškia, kiek laiko tęsiasi, ar kartojasi paūmėjimai, ar yra niežėjimas, skausmingumas, nagų ar sąnarių pakitimų. Taip pat svarbi šeiminė ligos istorija, vartojami vaistai, persirgtos infekcijos ir kiti veiksniai, galintys turėti įtakos ligos eigai.
Dažniausiai psoriazė nustatoma pagal būdingus odos pakitimus ir simptomų eigą. Vis dėlto kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus ar odos biopsiją, jei reikia atskirti psoriazę nuo kitų panašiai atrodančių odos ligų, pavyzdžiui, egzemos, grybelinės infekcijos ar kitų dermatologinių būklių.
Jei bėrimai kartojasi, plečiasi, nepraeina ar atsiranda nagų bei sąnarių pakitimų, nereikėtų jų vertinti tik kaip laikino odos sudirgimo. Tokiais atvejais verta kreiptis į dermatovenerologą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir parinkta tinkama priežiūra ar gydymas.
Psoriazės gydymas priklauso nuo ligos tipo, išplitimo, simptomų stiprumo, pažeistų kūno vietų ir bendros asmens sveikatos. Lengvesniais atvejais dažnai skiriami vietiniai preparatai – emolientai, gydomieji kremai ar tepalai. Esant vidutinio sunkumo ar sunkesnei ligos eigai, gali būti taikoma fototerapija, sisteminiai vaistai ar biologinė terapija. Gydymo tikslas – sumažinti uždegimą, pleiskanojimą, niežėjimą, retinti paūmėjimus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Svarbu suprasti, kad žvynelinės gydymas dažnai yra ilgalaikis procesas. Net jei simptomai pagerėja, odai gali reikėti nuolatinės priežiūros, o gydymo planas laikui bėgant gali būti koreguojamas.
Psoriazinis artritas – tai uždegiminė sąnarių liga, kuri gali išsivystyti daliai psoriaze sergančių žmonių. Jai būdingas sąnarių skausmas, tinimas, rytinis sustingimas, judesių ribotumas, pirštų patinimas ar skausmas sausgyslių prisitvirtinimo vietose. Vieniems žmonėms sąnarių simptomai atsiranda jau turint odos bėrimų, kitiems – panašiu metu arba net anksčiau.
Jei sergant psoriaze pradeda skaudėti, tinti ar stingti sąnariai, tokių simptomų nereikėtų priskirti vien nuovargiui ar amžiui. Gydytojas gali padėti įvertinti, ar tai psoriazinis artritas, ar kita sąnarių liga, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas.
Sergant psoriaze svarbu suprasti, kad tai lėtinė, paūmėjimais ir pagerėjimais pasireiškianti liga, todėl vienkartinio sprendimo dažniausiai nepakanka. Reikšmingą vaidmenį turi ne tik gydytojo paskirtas gydymas, bet ir kasdienė odos priežiūra, odą dirginančių veiksnių vengimas bei paūmėjimus galinčių provokuoti aplinkybių stebėjimas.
Taip pat nereikėtų savarankiškai naudoti stiprių gydomųjų preparatų ar dažnai keisti priemonių nepasitarus su specialistu. Psoriazė gali paveikti miegą, savivertę ir socialinį gyvenimą, todėl svarbu rūpintis ne tik oda, bet ir bendra savijauta.
Žvynelinės paūmėjimus gali paskatinti įvairūs veiksniai: stresas, infekcijos, odos sužalojimai, nudegimai, šaltas ir sausas oras, rūkymas, alkoholis, kai kurie vaistai ar hormoniniai pokyčiai. Vis dėlto kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai, todėl tie patys dirgikliai vienam gali turėti didelę įtaką, o kitam – beveik nepastebimą.
Todėl naudinga stebėti, kokiomis aplinkybėmis simptomai sustiprėja. Tokia savistaba padeda geriau suprasti savo kūno reakcijas ir kartu su gydytoju ieškoti tinkamiausių būdų paūmėjimams kontroliuoti.
Mityba sergant žvyneline gali būti svarbi bendros savijautos ir uždegiminių procesų kontrolės dalis. Dažniausiai rekomenduojama rinktis subalansuotą, maistingą racioną: valgyti daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, žuvies, sveikųjų riebalų, o stipriai perdirbtų produktų, perteklinio cukraus ir alkoholio vartoti kuo mažiau.
Svarbu vengti griežtų, nepagrįstų dietų ar staigių mitybos pokyčių, ypač jei žmogus turi kitų sveikatos sutrikimų. Geriausia stebėti individualias organizmo reakcijas, o dėl didesnių mitybos pokyčių pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu.
Psoriazė vaikui gali pasireikšti kiek kitaip nei suaugusiajam, todėl kartais ji painiojama su alergija, dermatitu ar infekciniais bėrimais. Vaikams odos pakitimai gali atsirasti galvos odoje, už ausų, odos raukšlėse, ant liemens, rankų, kojų ar nagų.
Vaikų psoriazės gydymas turi būti parenkamas atsakingai, atsižvelgiant į vaiko amžių, odos jautrumą, ligos išplitimą ir simptomų stiprumą. Lengvesniais atvejais gali būti rekomenduojamos odą drėkinančios priemonės ir vietinis gydymas, tačiau konkrečias priemones bei jų naudojimo trukmę turėtų nustatyti gydytojas.
Vaiko odos pokyčiai gali veikti ne tik fizinę savijautą, bet ir emocijas, ypač jei bėrimai yra matomose vietose ar kelia diskomfortą. Todėl svarbu ne tik gydyti simptomus, bet ir padėti vaikui suprasti, kad liga nėra jo kaltė ar priežastis jaustis blogiau dėl savęs.
Psoriazė – tai liga, kurios eiga gali būti skirtinga, todėl svarbu neatidėlioti simptomų vertinimo ir nepasikliauti vien savarankiška priežiūra. Laiku kreipiantis į gydytoją, galima tiksliau nustatyti odos pakitimų priežastį, parinkti tinkamą gydymą ir lengviau kontroliuoti ligos paūmėjimus.
Ne, psoriazė nėra užkrečiama. Ja negalima užsikrėsti liečiant odą, naudojantis tais pačiais daiktais, baseinu ar bendraujant su sergančiu žmogumi.
Odos liga psoriazė dažniau pasireiškia aiškiai ribotomis, sustorėjusiomis, pleiskanojančiomis odos plokštelėmis, kurios neretai atsiranda ant alkūnių, kelių, galvos odos ar kitose būdingose vietose. Egzemai dažniau būdingas stiprus niežėjimas, odos sausumas, paraudimas, sudirgimas, kartais – šlapiavimas ar įtrūkimai.
Mityba gali būti viena iš pagalbinių priemonių sergant psoriaze, tačiau ji nepakeičia gydytojo paskirto gydymo. Subalansuotas racionas, kuriame pakanka daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, žuvies ir sveikųjų riebalų, gali padėti palaikyti bendrą organizmo būklę, normalų kūno svorį ir geresnę savijautą.
Kai kuriems žmonėms saikingas saulės poveikis gali palengvinti simptomus, tačiau per ilgas buvimas saulėje ar nudegimai gali ligą pabloginti. Dėl saugaus saulės poveikio, fototerapijos ar apsaugos priemonių geriausia pasitarti su gydytoju.
