.jpg)
Kiekvienas netikėtas, niežtintis ar skausmingas bėrimas gali kelti nerimą – ypač jei jo nepavyksta iš karto atpažinti. Viena iš ligų, kuri dažnai nustebina net sveikus, aktyvius žmones, yra juosiančioji, arba kitaip juostinė, pūslelinė – skausminga, bet dažnai laiku nepastebima virusinė infekcija. Ši būklė dažniausiai pasireiškia netikėtai ir gali paveikti ne tik fizinę, bet ir emocinę žmogaus būseną. Todėl svarbu žinoti, kaip ją atpažinti, suprasti pagrindines juostinės pūslelinės priežastis ir imtis tinkamų veiksmų. Kviečiame susipažinti su svarbiausia informacija apie šią ligą, jos simptomus, gydymą bei prevencijos galimybes.
Juosiančioji pūslelinė (lot. Herpes zoster) – tai virusinė liga, kurią sukelia virusas Varicella zoster, tas pats, kuris sukelia ir vėjaraupius. Dažniausiai liga pasireiškia suaugusiesiems ar vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems vaikystėje buvo vėjaraupiai. Virusas išlieka žmogaus organizme neaktyvus ir gali „atsibusti“ po daugelio metų, susilpnėjus imunitetui ar dėl kitų veiksnių. Pagrindinė juostinės pūslelinės ypatybė – skausmingas, paprastai viena juosta kurioje nors kūno pusėje plintantis bėrimas.
Pagrindinis juostinės pūslelinės sukėlėjas yra vėjaraupių virusas, kuris po persirgtų vėjaraupių „pasislepia“ nervų ląstelėse ir ten gali išlikti dešimtmečius. Susilpnėjus imunitetui, dėl streso, ligų ar senėjimo, virusas aktyvuojasi ir sukelia uždegimą bei būdingą bėrimą. Kartais liga pasireiškia be aiškios priežasties, tačiau dažniau ji siejama su sumažėjusia organizmo apsauga.
Kalbant apie rizikos veiksnius, būtina paminėti, kad dažniausiai juosiančioji pūslelinė išsivysto vyresniems nei 50 metų žmonėms, tačiau pasitaiko ir jaunesniems, ypač susilpnėjus imunitetui. Rizikos veiksniai apima lėtines ligas, onkologinius susirgimus, imunosupresinį gydymą, stresą, nuovargį ir netgi netinkamą mitybą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad gali pasireikšti ir juostinė pūslelinė vaikui, ypač jei jis sirgo vėjaraupiais ankstyvoje vaikystėje.
Juostinės pūslelinės simptomai gali būti labai įvairūs, tačiau dažniausiai ligos pradžioje juntamas odos jautrumas, dilgčiojimas ar niežėjimas vienoje kūno pusėje. Po kelių dienų atsiranda būdingos pūslelės, kurios išsidėsto linijomis arba juosta – dažniausiai pasireiškia juostinė pūslelinė ant nugaros, pilvo, krūtinės ar veido.
Daugeliui sergančiųjų pasireiškia intensyvus skausmas, kuris gali būti deginantis ar duriantis ir dažnai išlieka net po bėrimų išnykimo. Kai kuriais atvejais gali pakilti temperatūra, pablogėti bendra savijauta, o bėrimai tapti ne tik fiziniu, bet ir emociniu iššūkiu.
Pavojingiausia šios ligos pasekmė – ilgai trunkantis nervų skausmas (postherpetinė neuralgija). Tai būklė, kai stiprus skausmas gali išlikti net keletą mėnesių ar metų po bėrimų išnykimo. Kitos komplikacijos gali būti bakterinės odos infekcijos, akių pažeidimai (ypač jei bėrimas išplinta ant veido), klausos, pusiausvyros sutrikimai. Retais atvejais liga gali komplikuotis meningitu ar plaučių uždegimu.
.jpg)
Diagnozuojant juosiančiąją pūslelinę, dažniausiai remiamasi klinikiniais požymiais – bėrimų pobūdžiu, jų išsidėstymu ir skausmo lokalizacija. Kai kuriais atvejais, jei liga pasireiškia neįprastai, atliekami papildomi tyrimai – kraujo, virusinių ligų tyrimai, kartais net odos biopsija. Svarbu laiku kreiptis į gydytoją, nes ankstyvas juostinės pūslelinės gydymas padeda sumažinti komplikacijų tikimybę ir pagreitina sveikimą.
Teisinga diagnozė yra raktas į efektyvų gydymą ir mažesnę komplikacijų riziką. Todėl niekada nereikėtų numoti ranka į staiga atsiradusius, neįprastus odos bėrimus ar skausmus.
Gydant juostinę pūslelinę, svarbiausias tikslas – sumažinti skausmą, užkirsti kelią komplikacijoms ir pagreitinti gijimą. Pagrindiniai juostinės pūslelinės vaistai – antivirusiniai preparatai, kurie paskiriami kuo anksčiau (geriausia – per 72 val. nuo bėrimų pradžios). Priklausomai nuo simptomų sunkumo, gali būti skiriami ir skausmą malšinantys, uždegimą slopinantys vaistai, vietiniai antiseptikai. Sunkiais atvejais prireikia gydymo stacionare, ypač jei liga pažeidžia akis ar centrinę nervų sistemą.
Nors kai kuriems žmonėms juostinė pūslelinė praeina savaime, yra atvejų, kai būtina nedelsti. Jei atsiranda bėrimų ant veido, akių srityje, jeigu jaučiamas stiprus skausmas, silpnumas, aukšta temperatūra ar pasireiškia simptomai vaikui arba nėščiajai, rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Taip pat svarbu neignoruoti simptomų, jei esate vyresnio amžiaus ar turite lėtinių ligų.
Laiku gauta medicininė pagalba ne tik apsaugo nuo komplikacijų, bet ir užtikrina, kad gijimas vyktų greičiau ir sklandžiau.
Nors visiškai išvengti juostinės pūslelinės rizikos neįmanoma, šiandien yra veiksmingų būdų, padedančių sumažinti šios ligos tikimybę ir apsisaugoti nuo rimtesnių komplikacijų. Ypač svarbu stiprinti imunitetą: rinktis subalansuotą mitybą, užtikrinti kokybišką poilsį, būti fiziškai aktyviems ir stengtis mažinti ilgalaikį stresą. Sveika gyvensena padeda organizmui lengviau susidoroti su įvairiomis infekcijomis ir gali turėti įtakos ligos eigai.
Skiepai nuo juosiančiosios pūslelinės – tai patikima ir efektyvi priemonė, kuri gali padėti išvengti ne tik pačios ligos, bet ir sunkių juostinės pūslelinės komplikacijos. Vakcina padeda apsaugoti organizmą nuo viruso suaktyvėjimo, todėl liga dažnai praeina lengviau arba visai nepasireiškia. Skiepytis rekomenduojama vyresniems nei 50 metų asmenims bei tiems, kurių imunitetas dėl kitų ligų ar gydymo yra nusilpęs.
Sergantis asmuo negali užkrėsti kitų žmonių juostine pūsleline, tačiau gali perduoti vėjaraupių virusą tiems, kurie juo dar nesirgo (ypač vaikams). Tokiu atveju gali išsivystyti vėjaraupiai, bet ne juosiančioji pūslelinė.
Paprastai liga trunka nuo 2 iki 4 savaičių. Per kiek laiko praeina juostinė pūslelinė, priklauso nuo ligos sunkumo Lengvesniais atvejais simptomai išnyksta greičiau, tačiau skausmas ar diskomfortas gali užsitęsti ilgiau, ypač jei išsivysto postherpetinė neuralgija.
Nors dažniausiai juosiančioji pūslelinė pasireiškia vieną kartą gyvenime, kai kuriais atvejais, ypač jei imunitetas silpnas, liga gali kartotis.
Lūpų pūslelinė ir juosiančioji pūslelinė nėra tas pats. Lūpų pūslelinę sukelia kitas virusas Herpes simplex, o juostinę pūslelinę – vėjaraupių virusas Varicella zoster. Šios ligos skiriasi ir eiga, ir komplikacijomis.
Juosiančioji pūslelinė dažniausiai atpažįstama pagal viena juosta išsidėsčiusius bėrimus ir stiprų skausmą. Kiti bėrimai (pvz., alerginiai ar bakteriniai) paprastai nepasireiškia tokiu specifiniu modeliu ar skausmu.
Juostinė pūslelinė nėštumo metu reikalauja ypatingo dėmesio. Nors rizika vaisiui nėra didelė, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir griežtai laikytis jo rekomendacijų.
Juostinė pūslelinė vaikui – reta, bet įmanoma, ypač jei vaikas anksčiau sirgo vėjaraupiais. Vaikams ši liga dažniausiai būna lengvesnė nei suaugusiųjų.
Sergant juostine pūsleline, svarbu laikytis higienos, tačiau vonios ar baseino patartina vengti – geriau rinktis trumpą, šiltą dušą, stengtis nepažeisti bėrimų ir neužkrėsti kitų žmonių.
