.jpg)
Staiga pakilusi temperatūra, stiprus kosulys ar pasunkėjęs kvėpavimas – tai gali reikšti daugiau nei peršalimą. Plaučių uždegimas – rimta kvėpavimo sistemos infekcija, galinti paliesti bet kokio amžiaus žmogų – nuo kūdikio iki senjoro. Nors dažniausiai ši liga siejama su karščiavimu ir kosuliu, jos eiga gali būti netikėtai klastinga – kai kuriais atvejais ji pasireiškia be aiškių simptomų. Suprasti, kas yra plaučių uždegimas, kuo jis pavojingas, kaip jį atpažinti ir gydyti, – svarbu kiekvienam, siekiančiam pasirūpinti savo ar artimųjų sveikata.
Plaučių uždegimas (pneumonija) – tai infekcinis plaučių audinio uždegimas, kuomet dėl bakterijų, virusų ar kitų mikroorganizmų įsiskverbimo uždegimas išplinta į plaučių alveoles – mažus oro maišelius, kuriuose vyksta dujų apykaita. Uždegimo metu alveolės prisipildo skysčio ar pūlių, todėl sumažėja kvėpavimo efektyvumas, organizmas gauna mažiau deguonies.
Plaučių uždegimas gali būti ūmus (greitai prasidedantis ir intensyvus) arba lėtinis (besitęsiantis ilgą laiką, dažnai susijęs su kitomis lėtinėmis ligomis ar nusilpusiu imunitetu).
Plaučių uždegimą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai ir išoriniai veiksniai. Norint efektyviai gydyti ir užkirsti kelią šiai ligai, svarbu suprasti ne tik konkrečias priežastis, bet ir su jomis susijusius rizikos veiksnius bei prevencines priemones.
Dažniausios plaučių uždegimo priežastys yra:
Kiekvienu iš šių atvejų reikia skirtingo gydymo ir stebėsenos. Todėl tikslus ligos sukėlėjo nustatymas yra būtinas norint užtikrinti veiksmingą plaučių uždegimo gydymą ir išvengti galimų komplikacijų.
Tam tikri žmonės turi didesnę riziką susirgti plaučių uždegimu. Jiems priskiriami:
Kuo daugiau rizikos veiksnių sutampa, tuo svarbiau atidžiai stebėti savo sveikatos būklę ir imtis prevencinių priemonių, kad plaučių uždegimas būtų atpažintas ir suvaldytas kuo anksčiau.
Siekiant sumažinti riziką susirgti plaučių uždegimu, svarbu laikytis prevencijos priemonių:
Atminkite: prevencija yra ne tik asmeninė atsakomybė, bet ir būdas apsaugoti pažeidžiamiausius bendruomenės narius.
.jpg)
Plaučių uždegimas gali pasireikšti skirtingai – nuo stiprių simptomų iki visiško jų nebuvimo. Todėl svarbu žinoti, kokie yra dažniausi plaučių uždegimo simptomai, kaip atpažinti netipinį ar besimptomį plaučių uždegimą ir kokie tyrimai padeda nustatyti šią ligą.
Dažniausi plaučių uždegimo požymiai yra:
Ūmus plaučių uždegimas prasideda staiga, o lėtinis – vystosi lėčiau ir dažnai praeina nepastebėtas.
Besimptomis plaučių uždegimas – tai ligos forma, kai nepasireiškia tipiški simptomai, tokie kaip karščiavimas, kosulys ar krūtinės skausmas. Dažniau ji pasitaiko kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms bei asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl lėtinių ligų, gydymo.
Tokiu atveju gali būti jaučiami tik bendro pobūdžio negalavimai: silpnumas, mieguistumas, sumažėjęs apetitas, pasunkėjęs kvėpavimas. Ši būklė dažnai vadinama ir „šaltuoju“ plaučių uždegimu, nes temperatūra išlieka normali arba tik nežymiai pakilusi.
Dėl neryškių arba netipinių simptomų besimptomis plaučių uždegimas dažnai nustatomas atsitiktinai – atliekant plaučių rentgenogramą ar kitus tyrimus dėl kitų priežasčių.
Ši forma pavojinga tuo, kad uždelstas diagnozavimas gali lemti rimtas plaučių uždegimo komplikacijas, tokias kaip pleuritas, kvėpavimo nepakankamumas ar infekcijos išplitimas į kitus organus.
Plaučių uždegimo diagnozė nustatoma remiantis simptomais, klinikine asmens apžiūra ir instrumentiniais bei laboratoriniais tyrimais.
Pagrindiniai diagnostikos žingsniai:
Ankstyva, išsami ir tiksli diagnostika yra būtina norint užtikrinti veiksmingą plaučių uždegimo gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką.
Plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo priežasties, ligos sunkumo ir bendros sergančiojo sveikatos būklės.
Bakterinis plaučių uždegimas gydomas antibiotikais, virusinis – simptominiais vaistais (karščiavimą mažinančiais, atsikosėjimą skatinančiais), o sunkesniais atvejais gali prireikti deguonies terapijos ar net gydymo stacionare. Lėtinis plaučių uždegimas dažnai reikalauja ilgalaikės stebėsenos.
Negydomas arba vėlai diagnozuotas plaučių uždegimas gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip:
Todėl svarbu neignoruoti šios ligos simptomų ir laiku kreiptis į gydytoją.
.jpg)
Reabilitacija po plaučių uždegimo – tai svarbus sveikimo etapas, padedantis atkurti kvėpavimo funkciją, sustiprinti imuninę sistemą ir sumažinti pakartotinio susirgimo ar lėtinio plaučių uždegimo riziką. Ypač reikšminga ji tampa po sunkios, užsitęsusios ar komplikacijomis pasireiškusios ligos eigos.
Rekomenduojama:
Kiekvieno žmogaus sveikimo tempas skiriasi, todėl reabilitacija po plaučių uždegimo turėtų būti pritaikyta individualiai – įvertinant asmens amžių, bendrą sveikatos būklę bei buvusios ligos sunkumą.
Pats plaučių uždegimas nėra užkrečiamas, tačiau jį sukeliantys virusai ar bakterijos – taip. Vadinasi, galima užsikrėsti infekcija, kuri vėliau sukelia plaučių uždegimą.
Taip, plaučių uždegimas be kosulio galimas, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi. Tokiais atvejais liga gali pasireikšti netipiškai, o kosulys – vienas pagrindinių simptomų – gali visai nepasireikšti arba būti labai nežymus.
Todėl svarbu atkreipti dėmesį į kitus galimus požymius: dusulį, karščiavimą, bendrą silpnumą, mieguistumą ar pakitusį kvėpavimą. Būtent šie simptomai gali padėti įtarti besimptomį arba netipinį plaučių uždegimą, kai nėra įprastų kvėpavimo takų dirginimo požymių.
Taip, gali. Plaučių uždegimas be temperatūros dažnesnis vyresnio amžiaus žmonėms, nusilpusios imuniteto asmenims ar sergantiems lėtine liga. Tokiais atvejais svarbūs kiti simptomai – kvėpavimo pokyčiai, skausmas krūtinėje, nuovargis.
Taip, plaučių uždegimas vaikui ir suaugusiajam gali skirtis tiek eiga, tiek simptomais ir dažniausiai pasitaikančiais sukėlėjais.
Vaikams plaučių uždegimą dažniau sukelia virusai (pvz., respiracinis sincitinis virusas, gripo virusas), o suaugusiesiems – bakterijos (dažniausiai Streptococcus pneumoniae).
Simptomai taip pat gali skirtis: vaikams plaučių uždegimas dažnai pasireiškia aukšta temperatūra, greitu kvėpavimu, vangumu, kartais – kosuliu ar pilvo skausmu. Suaugusiesiems būdingi kosulys su skrepliais, dusulys, krūtinės skausmas, bendras silpnumas. Taip pat vaikams liga gali vystytis greičiau ir reikalauti daugiau stebėsenos dėl didesnės komplikacijų rizikos.
Gydymo principai yra panašūs, tačiau vaistų pasirinkimas ir gydymo trukmė priklauso nuo asmens amžiaus, ligos sunkumo ir sukėlėjo.
Bronchitas ir plaučių uždegimas – tai dvi skirtingos kvėpavimo sistemos ligos, tačiau jų simptomai gali būti panašūs, todėl skirtumą dažniausiai nustato gydytojas pulmonologas, įvertinęs bendrą klinikinę būklę, atlikęs fizinį ištyrimą ir, jei reikia, plaučių rentgenogramą.
Bronchitui būdingas sausas arba drėgnas, paviršinis kosulys, užkimimas, kartais nedidelė temperatūra ir bendras negalavimas.
Sergant plaučių uždegimu dažniau pasireiškia gilesnis kosulys, aukšta temperatūra, dusulys, skausmas krūtinėje kvėpuojant ar kosint bei didesnis silpnumas.
Tai priklauso nuo ligos tipo, sunkumo ir sergančiojo būklės. Daugeliu atvejų plaučių uždegimas gydomas 7–14 dienų, bet sunkesniais atvejais – ilgiau. Lėtinis plaučių uždegimas gali reikalauti ilgesnio ar pakartotinio gydymo.
