Gerklės skausmas yra simptomas, kurį dažniausiai sukelia virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, rečiau – bakterinė infekcija, refliuksas, sausas oras, alergija ar kiti gerklę dirginantys veiksniai. Dauguma ūmaus gerklės skausmo atvejų palengvėja savaime maždaug per savaitę. Jei skauda gerklę, svarbu įvertinti ne vien skausmo stiprumą. Apie jo priežastį gali padėti spręsti temperatūra, sloga ir kosulys, apnašos ant tonzilių, skausmo trukmė, jo lokalizacija ir tai, ar nėra sunku ryti.
Gerklės skausmo priežastis galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: virusines infekcijas, bakterines infekcijas ir neinfekcines priežastis. Nuo to, kas sukėlė simptomą, priklauso jo eiga ir tai, ar pakaks savipagalbos priemonių, ar reikės gydytojo konsultacijos.
Virusai sukelia didžiąją dalį ūmaus ryklės skausmo atvejų. Virusinei infekcijai dažniau būdingi ir kiti peršalimo simptomai – sloga, kosulys, užkimimas. Temperatūra gali būti nedidelė arba jos gali visai nebūti.
Tokiais atvejais simptomai dažniausiai palaipsniui silpnėja ir per maždaug savaitę žmogus pasijunta geriau.
Bakterinės infekcijos atveju gerklės skausmas gali prasidėti staigiai, būti ryškesnis ryjant, kartu gali pakilti temperatūra, padidėti ir tapti skausmingi kaklo limfmazgiai, ant tonzilių atsirasti apnašų. Kosulys, sloga ir užkimimas bakterinei A grupės streptokoko infekcijai mažiau būdingi.
Viena iš ligų, galinčių sukelti tokius simptomus, yra angina (ūminis tonzilitas). Vis dėlto vien pagal gerklės išvaizdą ar skausmo stiprumą infekcijos sukėlėjo nustatyti negalima.
Gerklę gali skaudėti ir nesergant infekcine liga. Gleivinę gali dirginti sausas patalpų oras, cigarečių dūmai, alergija, intensyvus ar ilgalaikis balso naudojimas.
Kita galima priežastis – gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Skrandžio turiniui patekus aukščiau į stemplę ar ryklę, gali varginti gerklės perštėjimas, graužimas, užkimimas, sausas kosulys ar skausmas.
Virusinį ir bakterinį gerklės skausmą gali padėti atskirti keli požymiai, tačiau jie yra tik orientaciniai. Klinikiniai simptomai ne visada leidžia patikimai nustatyti infekcijos kilmę, todėl prireikus atliekami tyrimai.
| Požymis | Dažniau virusinė infekcija | Dažniau bakterinė infekcija |
|---|---|---|
| Ligos pradžia | Palaipsnė | Gali būti staigi |
| Temperatūra | Nedidelė arba jos nėra | Dažniau aukštesnė |
| Kosulys ir sloga | Dažni | Paprastai nebūdingi A grupės streptokoko infekcijai |
| Tonzilės | Gali būti paraudusios | Gali būti paraudusios, su apnašomis |
| Kaklo limfmazgiai | Gali būti nepakitę | Gali būti padidėję ir skausmingi |
| Eiga | Dažniausiai gerėja savaime | Gali reikėti papildomo ištyrimo ir specifinio gydymo |
Todėl paraudusi gerklė ar apnašos savaime dar nepatvirtina bakterinės infekcijos. Gydytojas vertina simptomų visumą ir, kai reikia, tyrimų rezultatus.
Gerklės skausmas be temperatūros gali pasireikšti sergant lengva virusine infekcija, tačiau karščiavimo nebuvimas taip pat būdingas neinfekcinėms priežastims – sausam orui, alergijai, rūkymo sukeltam gleivinės dirginimui ar refliuksui.
Svarbu atsižvelgti į skausmo trukmę ir papildomus simptomus. Jei karščiavimo nėra, tačiau skausmas nepraeina kelias savaites, nuolat kartojasi, atsiranda užkimimas ar kiti neįprasti simptomai, verta kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti priežastį.
Kita vertus, gerklės skausmas kartu su aukšta temperatūra, ypač jei nėra kosulio, o ant tonzilių matyti apnašų, gali būti vienas iš bakterinei infekcijai būdingesnių požymių.
Gerklės skausmas ryjant atsiranda, kai rijimo metu sudirginami jautrūs ryklės ar tonzilių audiniai. Jis gali pasireikšti tiek virusinės, tiek bakterinės infekcijos atveju. Skausmingas rijimas taip pat gali lydėti kitas ryklės ar gerklų ligas.
Didesnio dėmesio vertas gerklės skausmas vienoje pusėje ryjant, ypač jei jis stiprėja. Vienpusis skausmas gali būti susijęs su vienos tonzilės uždegimu, o retesniais atvejais – su aplink tonzilę besiformuojančiu pūliniu.
Jeigu labai sunku ryti, nepavyksta nuryti seilių, sunku išsižioti, ryškiai tinsta kaklas arba sparčiai blogėja savijauta, reikėtų kreiptis skubios medicininės pagalbos.
Gerklės skausmas pereinantis į ausį nebūtinai reiškia, kad negalavimas susijęs su pačia ausimi. Dėl ryklės ir ausies nervinių jungčių gerklėje kilęs skausmas kartais gali būti juntamas ir ausyje.
Tačiau jei kartu stiprėja ausies skausmas, pablogėja klausa, atsiranda ausies užgulimas ar išskyrų, gali būti prasidėjęs ausies uždegimas (otitas). Tokiu atveju verta kreiptis į gydytoją, kad būtų apžiūrėta ne tik gerklė, bet ir ausis.
Keistas gerklės skausmas – taip žmonės dažnai apibūdina pojūčius, kurie nėra būdingi įprastam peršalimui: skausmas vis atsinaujina arba juntamas tik vienoje pusėje, kartu vargina užkimimas, deginimas ar nuolatinis perštėjimas.
Užsitęsęs gerklės skausmas, trunkantis kelias savaites arba nuolat pasikartojantis, gali būti susijęs ne tik su infekcija. Jo priežastimi gali tapti refliuksas, alergija, ilgalaikis gleivinės dirginimas, rūkymas ar balso apkrova.
Ypač svarbu gydytojo apžiūra, jei nepraeinantis vienpusis skausmas trunka kelias savaites, ilgai išlieka užkimimas, atsiranda kraujo skrepliuose ar apčiuopiamas darinys kakle. Tokie požymiai nebūtinai reiškia sunkią ligą, tačiau jų nereikėtų ignoruoti.
Susirgus ūmine peršalimo liga, gerklės skausmą dažnai galima palengvinti paprastomis priemonėmis namuose. Jei nėra kitų nerimą keliančių simptomų, rekomenduojama daugiau ilsėtis, gerti pakankamai skysčių, skalauti gerklę šiltu druskos tirpalu ir vengti rūkymo bei kitų kvėpavimo takus dirginančių dūmų.
Gali būti vartojamos ir simptominės nereceptinės priemonės – skausmą malšinantys vaistai, pastilės ar gerklės purškalai. Dėl konkrečios priemonės tinkamumo, ypač sergant kitomis ligomis, vartojant vaistus, nėštumo metu ar gydant vaiką, reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Svarbu suprasti, kad gerklės skausmo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Simptomus lengvinančios priemonės gali sumažinti diskomfortą, tačiau bakterinės infekcijos, refliukso ar kitos ligos priežasties jos savaime nepašalina.
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei gerklės skausmas nepagerėja maždaug per savaitę, kartojasi arba ryškiai stiprėja. Taip pat profesionalaus įvertinimo reikia, jei karščiuojama, sunku ryti, ant tonzilių yra apnašų ar padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai.
Skubios pagalbos reikia, jei sunku kvėpuoti, žmogus negali nuryti seilių ir jos teka iš burnos, kvėpuojant atsiranda aukšto tono garsas arba simptomai yra sunkūs ir sparčiai blogėja.
Jeigu gerklės skausmas nepraeina, kartojasi ar jo priežastis nėra aiški, gerklės, ryklės ir ausų būklę gali įvertinti gydytojas otorinolaringologas (LOR).
Vaikams A grupės streptokoko sukeltas ryklės uždegimas pasitaiko dažniau nei suaugusiesiems, ypač 5–15 metų amžiaus grupėje. Jei vaikui skauda gerklę ir jis karščiuoja, atsisako gerti, tampa vangus arba jam sunku ryti ar kvėpuoti, reikalingas gydytojo įvertinimas.
Nėštumo metu vaistus, įskaitant nereceptinius, reikėtų rinktis atsargiai. Jei simptomams palengvinti prireikia vaistų, dėl jų tinkamumo saugiausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Kai įtariama bakterinė infekcija ir reikia tiksliau nustatyti jos sukėlėją, gali būti atliekamas gerklės ar ryklės tepinėlio pasėlis. Klinikiniai požymiai ne visada leidžia patikimai atskirti virusinę infekciją nuo bakterinės, todėl laboratorinis tyrimas tam tikrais atvejais suteikia svarbios papildomos informacijos.
„Antėja“ klinikoje atliekami tepinėlio iš gerklės ir tepinėlio iš ryklės pasėliai, kuriuos galima rasti tarp mikrobiologinių tyrimų. Gydytojas taip pat gali paskirti bendrą kraujo tyrimą ar C reaktyviojo baltymo tyrimą, padedančius įvertinti uždegiminę organizmo reakciją, tačiau vien šių rodiklių nepakanka konkrečiam sukėlėjui nustatyti.
Dauguma ūmių gerklės skausmų praeina savaime. Vis dėlto svarbu stebėti, kiek laiko skausmas tęsiasi, koks jo pobūdis ir kokie kiti simptomai jį lydi. Jei gerklę skauda ilgiau nei įprastai, simptomai kartojasi ar stiprėja, vertėtų kreiptis į gydytoją. Prireikus tikslesnę priežastį gali padėti nustatyti papildomi tyrimai.
Ūmus gerklės skausmas dažniausiai palengvėja maždaug per savaitę. Jei jis nepraeina, stiprėja ar nuolat kartojasi, verta kreiptis į gydytoją.
Ne. Antibiotikai skirti bakterinėms infekcijoms gydyti ir neveikia virusų. Ar jie reikalingi konkrečiu atveju, sprendžia gydytojas, įvertinęs simptomus ir prireikus tyrimų rezultatus.
Gerklės skausmas yra simptomas, o angina, arba ūminis tonzilitas, – konkreti liga. Taigi angina gali būti viena iš gerklės skausmo priežasčių, tačiau tikrai ne vienintelė.
Taip. Gerklės skalavimas šiltu druskos tirpalu gali padėti sumažinti gerklės dirginimą ir skausmą. Tirpalo nereikėtų nuryti – po skalavimo jį būtina išspjauti. Mažiems vaikams šis būdas netinka, nes jiems gali būti sunku saugiai išskalauti gerklę ir tirpalą išspjauti.
