Užsitęsęs, staiga prasidėjęs ir varginantis mažų vaikų ar naujagimių kosulys gali išgąsdinti daugelį tėvų. Kalbant apie tai, yra viena infekcija, kurios svarbu nenuvertinti – kokliušas. Ši bakterinė liga pavojinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, o jos sukelti simptomai gali būti išties rimti. Pastaruoju metu kokliušas Lietuvoje vis dažniau diagnozuojamas įvairaus amžiaus žmonėms, todėl žinoti, kas yra kokliušas, kaip jį atpažinti, kokios yra efektyviausios gydymo ir apsaugos priemonės, tampa svarbu kiekvienam. Šiame įraše aptarsime svarbiausius ligos požymius, šiuolaikines diagnostikos ir gydymo galimybes, skiepų nuo kokliušo naudą bei priežastis, kodėl ši infekcija vėl tapo aktuali mūsų visuomenei.
Prieš gilinantis į šios infekcijos simptomus ar gydymo galimybes, verta suprasti, kokia iš tiesų yra ši liga ir kodėl ji išlieka svarbi visuomenės sveikatai.
Kokliušas – tai itin užkrečiama bakterinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia Bordetella pertussis bakterija. Kokliušo liga ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams, tačiau vis dažniau diagnozuojama ir suaugusiesiems. Infekcija pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę, sukelia intensyvų, užsitęsusį kosulį, kuris gali varginti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Nors kokliušas vaikui dažnai baigiasi be rimtų komplikacijų, kūdikiams, nėščioms moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms ši infekcija gali sukelti grėsmę gyvybei. Dėl šios priežasties itin svarbu suprasti, kas yra kokliušas, kaip jis plinta, kaip pasireiškia ir kodėl profilaktika yra tokia reikšminga.
Norint išvengti užsikrėtimo, svarbu suprasti, kaip perduodama kokliušo infekcija. Kokliušas plinta oro lašeliniu būdu – sergantis asmuo čiaudėdamas, kosėdamas ar net kalbėdamas paskleidžia bakterijas į aplinką. Susirgti galima tiek tiesiogiai bendraujant su užsikrėtusiu žmogumi, tiek per užterštus paviršius, nors pastarasis būdas retesnis.
Didžiausias užkrečiamumas būna pirmosiomis ligos savaitėmis, kai simptomai dar primena peršalimą. Dėl to kokliušo požymiai gali būti klaidingai interpretuojami, o liga toliau plisti tarp šeimos narių ar bendruomenėje. Todėl jei įtariama kokliušo liga, ypač svarbu nedelsti kreiptis į gydytoją ir pradėti gydymą, taip pat laikytis higienos taisyklių.
Nors anksčiau buvo manyta, kad kokliušas – tai vaikų liga, šiuo metu infekcija vis dažniau nustatoma ir vyresniems žmonėms. Kokliušas suaugusiems asmenims dažnai būna netipiškas, todėl lengviau pražiūrimas ir perduodamas vaikams ar kitiems jautriems asmenims.
Didžiausią riziką susirgti turi:
Taigi, kokliušo liga – tai ne tik vaikų, bet ir visos visuomenės problema, reikalaujanti sąmoningumo ir atsakingo požiūrio.
Kokliušo simptomai dažnai kinta ligos eigoje, o jų atpažinimas laiku gali padėti išvengti komplikacijų bei užkrato plitimo. Toliau aptarsime, kaip skiriasi simptomai pagal ligos stadiją ir amžiaus grupę.
Iš pradžių kokliušo požymiai gali būti itin apgaulingi – dažniausiai jie primena peršalimą ar lengvą virusinę infekciją.
Pirmosiomis dienomis pasireiškia:
Ši stadija vadinama katarine ir trunka apie 1–2 savaites. Kadangi kokliušo simptomai iš pradžių nėra specifiniai, liga dažnai lieka nepastebėta, todėl labai svarbu būti atidiems.
Toliau liga pereina į antrą – paroksizminę stadiją, kurios metu atsiranda tipiški kokliušo simptomai:
Ši stadija gali trukti nuo 2 iki 6 savaičių ar net ilgiau. Ji ypač pavojinga kūdikiams – kokliušas vaikui gali sukelti kvėpavimo sustojimus, sunkias komplikacijas ar net mirtį. Suaugusiesiems dažnai pasireiškia ilgas, varginantis kosulys, bet rečiau pasitaiko klasikiniai priepuoliai.
Nors kokliušas suaugusiems asmenims dažnai prasideda panašiai kaip vaikams, simptomai gali būti neryškūs ar priminti kitų kvėpavimo takų ligas. Dažniausiai pasireiškia:
Todėl svarbu žinoti, kad kokliušas suaugusiems žmonėms gali būti sunkiai atpažįstamas, bet jie vis tiek gali platinti bakteriją aplinkiniams, ypač vaikams ir kūdikiams.
Apibendrinant – labai svarbu pastebėti kokliušo požymius, norint užkirsti kelią sunkioms pasekmėms. Todėl užsitęsęs kosulys visada turėtų būti priežastis kreiptis į gydytoją.
Tiksli ir ankstyva kokliušo diagnostika yra esminis žingsnis, siekiant greito pasveikimo ir komplikacijų prevencijos.
Kokliušo diagnostikai taikomi modernūs ir tikslūs tyrimai:
Svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydymo įstaigą, nes ankstyvas kokliušo nustatymas leidžia laiku pradėti gydymą, apsaugoti šeimos narius ir užkirsti kelią ligos protrūkiams.
Laiku pradėtas kokliušo gydymas padeda ne tik lengviau įveikti ligą, bet ir sumažina infekcijos plitimą. Susirgus kokliušu, antibiotikai yra pagrindinis gydymo metodas – dažniausiai skiriami makrolidų grupės vaistai (azitromicinas, klaritromicinas ar eritromicinas).
Antibiotikai veiksmingiausi, jei skiriami ligos pradžioje (per pirmąsias dvi savaites), nes vėliau jie mažiau veikia ligos eigą, tačiau sumažina infekcijos plitimą. Svarbu išgerti visą paskirtą kursą, net jei simptomai palengvėja anksčiau.
Kiti gydymo principai:
Kokliušo gydymas vaikams ir suaugusiesiems skiriasi tik esant komplikacijoms ar specifinėms būklėms, pvz., kokliušas nėštumo metu gydomas itin atidžiai, dažnai taikant stebėjimą ligoninėje.
Galiausiai, atsakingas požiūris į gydymą – svarbiausia tiek sveikstant, tiek siekiant nuo infekcijos apsaugoti kitus.
Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti kokliušo infekcijos, – kokliušo vakcina. Skiepai nuo kokliušo įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir užtikrina patikimą apsaugą nuo sunkios ligos eigos.
Nuo kokliušo skiepijami ne tik vaikai, bet ir paaugliai, suaugusieji, nėščiosios (kokliušo skiepas nėštumo metu padeda apsaugoti dar negimusį kūdikį). Vakcina apsaugo nuo sunkių komplikacijų, mažina sergamumą bendruomenėje.
Skiepytis verta reguliariai pagal gydytojų rekomendacijas, nes imunitetas nuo vakcinos su laiku silpsta – būtent dėl to kartais pasitaiko susirgimų ir tarp skiepytų asmenų, ypač jei paskutinis skiepas buvo seniai.
Laiku pasirūpinus kokliušo vakcina, galima išvengti sudėtingų ligos formų ir apsaugoti pačius pažeidžiamiausius – naujagimius ir kūdikius.
Nepaisant to, kad kokliušas dažnai išgydomas be ilgalaikių padarinių, kai kuriais atvejais ši infekcija gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač kūdikiams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Dažniausios komplikacijos:
Kokliušas vaikui ar naujagimiui gali būti pavojingas dėl dar nesusiformavusio imuniteto. Suaugusiesiems – dėl gretutinių ligų ar mažesnio organizmo atsparumo.
Komplikacijų riziką žymiai sumažina savalaikis gydymas ir profilaktika, todėl į kiekvieną ilgai trunkantį kosulį reikėtų žiūrėti atsakingai.
Pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie kokliušo protrūkius net ir išsivysčiusiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Kokliušas Lietuvoje fiksuojamas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, o pagrindinės to priežastys:
Tai reiškia, kad ir toliau svarbu aktyviai domėtis kokliušo profilaktika, skiepais bei laiku kreiptis į gydytoją dėl užsitęsusio kosulio.
Susidūrus su užsitęsusiu, varginančiu kosuliu, verta prisiminti, kad kokliušas – tai ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų liga, kurios negalima ignoruoti. Atsakingas požiūris į prevenciją, savalaikė diagnostika ir gydymas, pasitikėjimas medikais ir vakcinomis padeda apsaugoti ne tik save, bet ir pačius pažeidžiamiausius mūsų visuomenės narius.
Jei kyla abejonių dėl savo ar artimųjų sveikatos – pasikonsultuokite su specialistais. Tik taip galima užtikrinti, kad tokia infekcija kaip kokliušas netaptų rimta grėsme šeimos ir visuomenės sveikatai.
Kosulys, sergant kokliušu, dažniausiai trunka 6–8 savaites, kartais – net ilgiau. Simptomai dažnai lieka ir po pasveikimo, ypač vaikams. Jei kosulys užsitęsia, būtina pasitarti su gydytoju.
Vaikas į ugdymo įstaigą gali grįžti tik tuomet, kai praeina aktyvus ligos laikotarpis, sumažėja kosulys ir išnyksta užkrečiamumas – paprastai praėjus bent 5 dienoms nuo gydymo antibiotikais pradžios. Tikslų laiką nurodo gydytojas.
Deja, persirgus kokliušu imunitetas išlieka tik keliems metams. Po kurio laiko galima susirgti pakartotinai, todėl svarbu reguliariai atnaujinti skiepus pagal gydytojo rekomendacijas.
