Venų varikozė: simptomai, priežastys ir profilaktika | Antėja

Venų varikozė: priežastys, simptomai ir gydymas

venų varikozė

Venų varikozė – ne tik estetinė problema. Nors daugeliui ji siejasi su matomomis išsiplėtusiomis kojų venomis, tačiau iš tikrųjų tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, galintis lemti diskomfortą, skausmą, kojų tinimą ir net odos pakitimus. Ankstyvas dėmesys šiai problemai leidžia išvengti komplikacijų ir išsaugoti kojų lengvumą bei sveikatą.

Kas yra venų varikozė?

Varikozė – tai lėtinis paviršinių venų išsiplėtimas, kai dėl pažeistų ar silpnų veninių vožtuvų sutrinka kraujo tekėjimas. Normaliomis sąlygomis vožtuvai užtikrina, kad kraujas tekėtų tik viena kryptimi – iš kojų į širdį. Kai šie vožtuvai nebesandarūs, kraujas dalinai grįžta atgal ir ima kauptis venose, sukeldamas padidėjusį spaudimą. Todėl venos palaipsniui išsiplečia, pailgėja, praranda elastingumą, o po oda ima ryškėti išsiplėtusios kojų venos – mėlynos, violetinės ar tamsiai žalios spalvos gyslos. Ilgainiui gali atsirasti tinimas, sunkumo jausmas ir kiti kraujotakos sutrikimų požymiai.

Kodėl atsiranda kojų venų varikozė?

Kojų varikozė atsiranda dėl įvairių priežasčių – nuo genetinio polinkio iki gyvenimo būdo. Viena dažniausių priežasčių – silpni veniniai vožtuvai, kurie nebesulaiko kraujo nuo atgalinės tėkmės.

Veiksniai, didinantys varikozės riziką:

  • Paveldimumas. Jei artimi giminaičiai sirgo venų varikoze, tikimybė susirgti šia liga padidėja dėl įgimto veninių sienelių ar vožtuvų silpnumo.
  • Amžius. Bėgant metams venų sienelės ir vožtuvai natūraliai silpnėja, todėl kraujas sunkiau teka aukštyn ir didėja varikozės rizika.
  • Stovimas arba sėdimas darbas. Ilgai išliekant vienoje padėtyje, sutrinka kraujo apytaka kojose ir didėja spaudimas paviršinėse venose.
  • Nėštumas. Hormonų pokyčiai ir augantis vaisius padidina spaudimą kojų venoms, todėl nėštumo metu dažnai atsiranda išsiplėtusios venos.
  • Nutukimas. Didesnis kūno svoris sukelia papildomą apkrovą venoms ir apsunkina kraujo grįžimą į širdį.
  • Mažas fizinis aktyvumas. Nejudrus gyvenimo būdas silpnina kojų raumenis, kurie padeda stumti kraują aukštyn, todėl kraujas linkęs kauptis venose.

Kiekvienas iš šių veiksnių prisideda prie to, kad laikui bėgant vystosi kojų venų varikozė. Vis dėlto, suprantant rizikos veiksnius ir keičiant kasdienius įpročius, galima gerokai sumažinti ligos tikimybę bei užkirsti kelią jos progresavimui – tai veiksmingiausia venų varikozės profilaktika.

Kokie yra venų varikozės simptomai ir požymiai?

Kojų venų varikozės simptomai dažniausiai pasireiškia palaipsniui ir iš pradžių atrodo menki – lengvas kojų nuovargis ar tempimo pojūtis. Tačiau ilgainiui jie stiprėja.

Pagrindiniai varikozės požymiai yra:

  • kojų sunkumas, ypač vakare;
  • tinimas ties kulkšnimis ar blauzdomis;
  • išsiplėtusios kraujagyslės ant kojų, matomos paviršiuje;
  • skausmas, deginimas ar mėšlungis naktį;
  • oda tampa sausa, tamsesnė, kartais atsiranda žaizdelių.

Negydoma kojų venų varikozė gali progresuoti iki veninių opų ar tromboflebito (paviršinių venų uždegimo), todėl labai svarbu laiku kreiptis į specialistus.

Kokios yra venų varikozės stadijos?

Venų varikozės stadijos skirstomos pagal simptomų sunkumą ir pažeidimo mastą:

  • Pirmoji stadija. Atsiranda vos matomos kraujagyslės, vadinamos kapiliarų tinkleliu ar „voratinklinėmis venomis“.
  • Antroji stadija. Paviršinės venos tampa ryškiai matomos, juntamas tempimas.
  • Trečioji stadija. Kojos pradeda tinti, atsiranda skausmas, ypač stovint.
  • Ketvirtoji stadija. Oda kietėja, tamsėja, atsiranda uždegimo požymių.
  • Penkta–šešta stadijos. Susiformuoja atviros veninės opos.

Kuo ankščiau nustatoma tiksli stadija, tuo veiksmingesnis gali būti varikozės gydymas.

Kaip diagnozuojama venų varikozė?

Diagnozė nustatoma remiantis išsamia asmens apžiūra ir instrumentiniais tyrimais. Gydytojas įvertina išsiplėtusias kojų venas, odos būklę, tinimą, paklausia apie simptomus.

Pagrindinis tyrimas – kojų venų ultragarsinis tyrimas (Doplerio tyrimas). Jo metu gydytojas vertina kraujo tėkmės kryptį, greitį ir nustato, ar venų vožtuvai sandarūs bei tinkamai atlieka savo funkciją. Tai visiškai saugus, neskausmingas ir labai tikslus metodas, padedantis nustatyti venų varikozės laipsnį bei parinkti tinkamiausią gydymo strategiją.

venų varikozės prevencija

Kokie yra venų varikozės gydymo būdai?

Gydymo metodas priklauso nuo ligos stadijos, simptomų ir paciento poreikių. Šiuolaikinė medicina suteikia tiek nechirurginius, tiek chirurginius sprendimus.

Koks yra konservatyvus varikozės gydymas ir kada jis taikomas?

Konservatyvus varikozės gydymas taikomas ankstyvose stadijose. Jis apima kompresinę terapiją, kai dėvimos specialios kojinės ar pėdkelnės, gerinančios kraujo grįžimą į širdį. Taip pat gali būti skiriami vaistai nuo venų varikozės, stiprinantys kraujagyslių sieneles, mažinantys tinimą ir skausmą.

Gyvensenos koregavimas – dar vienas svarbus aspektas: rekomenduojama daugiau judėti, vengti ilgo stovėjimo, kontroliuoti svorį, pakelti kojas poilsio metu. Šie pokyčiai padeda stabdyti venų varikozės progresavimą.

Kada reikalinga išsiplėtusių venų operacija?

Operacija rekomenduojama tada, kai varikozinis venų išsiplėtimas sukelia skausmą, tinimą ar odos pažeidimus, o konservatyvus gydymas nebepadeda. Ji taip pat gali būti atliekama dėl estetinių priežasčių, kai išsiplėtusios kojų venos kelia diskomfortą ar mažina pasitikėjimą savimi. Tinkamai atlikta procedūra ne tik pagerina kojų išvaizdą, bet ir padeda išvengti komplikacijų, tokių kaip trombozė ar veninės opos.

Varikozės gydymas lazeriu, kurį atlieka angiochirurgai, yra minimaliai invazinis metodas, kuomet į pažeistą veną įvedamas plonas lazerinis zondas. Lazerio spindulys uždaro veną iš vidaus, o kraujas nukreipiamas sveikomis venomis. Procedūra trunka vos 30–60 minučių ir yra atliekama taikant vietinę nejautrą. 

Po venų operacijos lazeriu asmuo gali iš karto grįžti prie įprastos veiklos. Dėl tikslumo, greito gijimo ir puikaus estetinio rezultato šis metodas laikomas vienu efektyviausių venų varikozės gydymo būdų.

Ar venų varikozę galima gydyti liaudies medicina?

Kai kurie žmonės bando varikozę gydytis namų priemonėmis – žolelių kompresais ar obuolių actu. Tokios priemonės gali trumpam sumažinti diskomfortą, tačiau jos nepanaikina problemos priežasties.

Svarbu suprasti: liaudies medicina gali būti tik pagalbinė priemonė, bet ne alternatyva profesionaliam gydymui. Tik gydytojas gali įvertinti, kokio pobūdžio venų varikozės gydymas bus veiksmingiausias konkrečiu atveju.

Kaip galima išvengti venų varikozės?

Venų varikozės prevencija prasideda nuo kasdienių įpročių. Reguliarus judėjimas, vaikščiojimas ar plaukimas aktyvina kraujotaką ir mažina kojų apkrovą.

Patarimai efektyviai varikozės profilaktikai:

  • nesėdėti ir nestovėti ilgai vienoje padėtyje;
  • nešioti patogią avalynę;
  • vengti aptemptų drabužių, kurie trikdo kraujotaką;
  • palaikyti sveiką kūno svorį;
  • poilsio metu laikyti kojas šiek tiek pakeltas.

Maži kasdieniai įpročiai gali užkirsti kelią rimtiems kraujotakos sutrikimams ir padėti išlaikyti kojų sveikatą.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl išsiplėtusių venų?

Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei atsirado matomos išsiplėtusios kraujagyslės ant kojų, juntamas skausmas ar tinimas. Kuo anksčiau nustatoma problema, tuo didesnė tikimybė ją suvaldyti be chirurginės intervencijos.

Jeigu pastebite, kad venos tampa ryškesnės, oda keičia spalvą, atsiranda niežėjimas ar mėšlungis – tai aiškūs signalai, kad kojų venų varikozė progresuoja ir laikas kreiptis į specialistus. Atsiminkite: rūpestis savo sveikata – geriausia investicija į ateitį.

 

DUK

Ar venų varikozė pavojinga?

Taip. Nors iš pradžių ji gali atrodyti tik estetinė problema, negydoma venų varikozė gali sukelti tromboflebitą, odos opas ar net tromboemboliją – pavojingą gyvybei būklę. 

Ar kompresinės kojinės gydo varikozę?

Kompresinės kojinės nepašalina išsiplėtusių venų, bet padeda sumažinti venų varikozės simptomus ir sulėtina ligos progresavimą. Tai – svarbi konservatyvaus varikozės gydymo dalis.

Ar sportas kenkia esant venų varikozei?

Tinkamai pasirinktas fizinis aktyvumas – naudingas. Plaukimas, vaikščiojimas ar važinėjimas dviračiu stiprina kraujotaką. Tačiau reikėtų vengti tik pratimų, kurie sukelia didelį kojų spaudimą, pavyzdžiui, sunkių svorių kilnojimo.