Tymai – viena užkrečiamiausių virusinių ligų pasaulyje, kuria gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors daugeliui atrodo, kad ši liga jau praeitis, pastaraisiais metais fiksuojami vis nauji tymų protrūkiai visame pasaulyje. Šiandien, kai kelionės tampa vis dažnesnės, žinojimas, kas yra tymai, kaip jie plinta ir kokie yra pagrindiniai tymų simptomai, gali tapti gyvybiškai svarbiu žingsniu siekiant apsaugoti save ir savo artimuosius. Kviečiame sužinoti daugiau apie šią ligą.
Tymai – tai ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia tymų virusas (Paramyxoviridae šeimos virusas). Šia liga dažniausiai serga vaikai, tačiau neužsikrėtę ir nevakcinuoti asmenys išlieka imlūs visą gyvenimą. Užsikrėtus, tymų virusas patenka į žmogaus viršutinius kvėpavimo takus ar akių gleivinę, iš ten nukeliauja į limfmazgius, o vėliau krauju pasklinda po visą organizmą. Virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą, kvėpavimo takus ir virškinimo sistemą, sukeldamas itin nemalonius ir pavojingus simptomus.
Tymų virusas yra itin užkrečiamas. Jis plinta oro lašeliniu būdu – t. y., kai sergantis žmogus čiaudėja, kosti ar net tiesiog kalba, ore pasklinda mikroskopinės dalelės, kuriose yra tymų virusas. Sveikas asmuo įkvepia šias daleles, ir infekcija perduodama. Taip pat užsikrėsti galima per sąlytį su užkrėstais paviršiais, jei po to rankomis paliečiama burna ar nosis. Svarbu žinoti, kad užsikrėtęs žmogus gali platinti virusą jau 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir dar 4 dienas po bėrimo pradžios, todėl infekcija dažnai plinta itin greitai.
Didžiausią riziką susirgti tymais turi neskiepyti vaikai, kūdikiai, nėščiosios ir asmenys su nusilpusia imunine sistema. Taip pat pavojus kyla žmonėms, gyvenantiems ar keliaujantiems į šalis, kuriose yra žemas vakcinacijos lygis, arba dalyvaujantiems gausiuose susibūrimuose. Net trumpas kontaktas su užsikrėtusiuoju gali būti lemtingas, todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti tymus ir kuo anksčiau imtis tinkamų priemonių.
Tymų eiga gali būti labai klastinga. Po inkubacinio periodo, kuris trunka apie 9–14 dienų nuo užsikrėtimo tymų virusu, pradeda reikštis pirmieji tymų simptomai. Iš pradžių jaučiamas bendras silpnumas, pakyla temperatūra, atsiranda sloga, sausas kosulys, balso užkimimas, akių paraudimas ir jautrumas šviesai. Ši pradžios fazė dar vadinama „prodrominiu periodu“ ir dažnai painiojama su kitomis kvėpavimo takų infekcijomis.
Po 3–5 dienų nuo pradinių simptomų atsiradimo pradeda ryškėti tipiškas tymų bėrimas. Dažniausiai pirmiausia išberia veidą (ypač už ausų, ant skruostų), o per kelias kitas dienas bėrimas išplinta žemyn – ant kaklo, liemens, galiausiai rankų ir kojų. Bėrimo atsiradimas dažnai sutampa su dar stipresniu temperatūros pakilimu – karščiavimas gali siekti net 39–40 °C. Šiuo laikotarpiu jaučiamas stiprus silpnumas, o bėrimo vietose oda gali niežėti ar net pleiskanoti.
Paprastai po 3–4 dienų tymų bėrimas pradeda blukti, temperatūra ima kristi, o bendra savijauta po truputį gerėja. Svarbu atsiminti, kad šios ligos eiga gali skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus, imuninės sistemos būklės ir bendros sveikatos. Kai kuriais atvejais tymų eiga gali būti labai sunki, komplikuotis plaučių uždegimu, meningitu ar kitomis rimtomis būklėmis, todėl labai svarbu nuolat stebėti sergančiojo savijautą ir prireikus nedelsti kreiptis į gydytoją.
Dalis sergančiųjų susiduria su rimtomis tymų komplikacijomis. Dažniausios – pneumonija (plaučių uždegimas), ausų uždegimas, bronchitas, viduriavimas, o sunkiausios – meningitas (galvos smegenų uždegimas) ar net mirtis. Didžiausia komplikacijų rizika kyla mažiems vaikams, kūdikiams, nėščioms moterims, vyresnio amžiaus ar silpną imunitetą turintiems žmonėms. Todėl tymų gydymas visada turi vykti prižiūrint gydytojui, ypač jei pastebima, kad liga klostosi sunkiau, nei įprasta.
.jpg)
Tymų diagnostika dažniausiai grindžiama būdingais klinikiniais požymiais, tokiais kaip tipiškas tymų bėrimas ir Kopliko dėmės burnos gleivinėje – šios dėmės laikomos itin specifiniu šios ligos ženklu. Tačiau, norint patvirtinti diagnozę, dažnai paskiriami papildomi tyrimai. Svarbiausias iš jų – kraujo tyrimas, kuriuo nustatomi specifiniai tymų viruso IgM klasės antikūnai, rodantys ūminę infekciją.
Kai kuriais atvejais, ypač esant netipiškai ligos eigai ar neaiškiai simptomatikai, gali būti atliekamas tymų viruso PGR tyrimas (polimerazės grandininė reakcija), kuris leidžia nustatyti viruso genetinę medžiagą sergančiojo kraujyje ar gerklės išskyrose.
Sergant tymais, labai svarbi paciento izoliacija – priklausomai nuo būklės sunkumo, pacientas gali būti gydomas namuose arba ligoninėje, siekiant išvengti viruso plitimo.
Tikslus ir greitas tymų diagnozavimas leidžia laiku pradėti gydymą, taikyti reikiamas apsaugos priemones ir padeda užkirsti kelią galimam ligos protrūkiui visuomenėje.
Šiuo metu specifinio tymų gydymo nėra – gydymas yra simptominis ir skirtas palengvinti ligos eigą bei užkirsti kelią komplikacijoms. Pagrindinės priemonės: temperatūros mažinimas, pakankamas skysčių vartojimas, subalansuota mityba, poilsis ir ramybė. Svarbu, kad sergantysis gautų pakankamai skysčių, nes karščiavimas didina dehidratacijos riziką.
Priklausomai nuo simptomų, gali būti skiriami vaistai karščiavimui mažinti, kosuliui ar skausmui malšinti. Jei išsivysto bakterinės tymų komplikacijos, tokios kaip plaučių ar ausų uždegimas, gydytojas paskiria antibiotikus – paties tymų viruso šie vaistai neveikia, tačiau padeda suvaldyti antrines infekcijas.
Sunkiais atvejais, kai liga komplikuojasi ar sergantysis priklauso rizikos grupei (kūdikiai, nėščiosios, žmonės su silpna imunine sistema), gali būti būtina hospitalizacija, nuolatinis medicininis stebėjimas ir intensyvesnė pagalba. Itin svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytojus, jei pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, stiprus silpnumas, traukuliai ar kiti nerimą keliantys požymiai.
Apsauga nuo tymų – tai ne tik asmeninis, bet ir visos visuomenės reikalas: kuo daugiau žmonių imasi prevencinių priemonių, tuo saugesni tampa visi.
Pagrindinė ir veiksmingiausia tymų profilaktika – vakcinacija. Skiepai apsaugo nuo susirgimo ar bent jau smarkiai sumažina ligos sunkumą. Lietuvoje skiepai nuo tymų (epideminio parotito ir raudonukės) įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Tačiau pasiskiepyti gali ir suaugusieji, ypač jei ketina keliauti į šalis, kur tymai vis dar paplitę. Vakcina yra saugi, efektyvi ir padeda sukurti ilgalaikį tymų imunitetą.
Skiepai ne tik apsaugo patį žmogų, bet ir padeda stabdyti viruso plitimą bendruomenėje, taip apsaugant pažeidžiamiausius visuomenės narius – kūdikius, nėščiąsias ir senjorus.
Tymų bėrimas prasideda ant veido, už ausų, vėliau išplinta po visą kūną. Bėrimas iš pradžių būna raudonas, vėliau pamažu blanksta, kartais palikdamas odos pleiskanojimą. Būdingos ir Kopliko dėmės burnos gleivinėje.
Kopliko dėmės – tai smulkios baltos arba melsvai baltos dėmelės su rausvu apvadu, atsirandančios ant burnos gleivinės, t. y. ant vidinės skruostų ir lūpų pusės. Jos laikomos vienu ankstyviausių ir patikimiausių tymų viruso požymių.
Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų praeina apie 10–14 dienų. Tymai – nuo simptomų pradžios iki visiško pasveikimo – dažniausiai trunka 2–3 savaites.
Tymai kūdikiui labai pavojingi, nes mažų vaikų imuninė sistema dar nėra pilnai susiformavusi. Kūdikiai, ypač iki skiepijimo amžiaus, yra jautriausi ir dažnai serga sunkiau, todėl svarbi suaugusiųjų vakcinacija ir kolektyvinis imunitetas.
Tymai suaugusiam žmogui dažnai pasižymi sunkesne eiga ir didesne komplikacijų rizika. Todėl svarbu, kad suaugusieji, neturintys imuniteto, būtų pasiskiepiję arba persirgę tymais.
Tymai nėštumo metu kelia rimtą pavojų ne tik motinai, bet ir vaisiui – gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus apsigimimus. Nėščios moterys turėtų ypač saugotis ir vengti kontaktų su sergančiaisiais.
Taip, persirgus tymais, dažniausiai susiformuoja ilgalaikis, visą gyvenimą trunkantis tymų imunitetas. Tačiau saugiausias ir patikimiausias būdas – vakcinacija.
