Lipidograma

Vienas iš paprasčiausių, tačiau labai informatyvių būdų įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką – lipidograma. Tai kraujo tyrimų grupė, padedanti nustatyti riebalų (lipidų) kiekį ir santykį organizme. Lipidogramos tyrimai ypač svarbūs, norint užkirsti kelią aterosklerozei, infarktui ar insultui, nes jie leidžia laiku pastebėti pavojingus pokyčius. Atlikdami šį tyrimą „Antėja“ laboratorijoje, gausite tikslius, greitus ir patikimus rezultatus, kurie padės nustatyti rizikos lygį ir parengti individualų prevencijos ar gydymo planą.

Kas yra lipidograma ir ką ji parodo?

Tai laboratorinis kraujo tyrimas, kurio metu nustatomi pagrindiniai kraujo riebalų – cholesterolio ir trigliceridų – rodikliai. Šie duomenys leidžia įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų, aterosklerozės, kasos ar kepenų sutrikimų, netgi tam tikrų hormoninių ir medžiagų apykaitos ligų riziką.

Lipidograma parodo bendrojo cholesterolio kiekį, „gerojo“ (DTL) ir „blogojo“ (MTL) cholesterolio santykį, trigliceridų lygį. Kartu gydytojas gali apskaičiuoti aterogeninį indeksą, kuris rodo kraujagyslių užkalkėjimo riziką. Kuo labiau šie rodikliai nukrypę nuo normos, tuo didesnė rizika, kad ateityje gali vystytis širdies ar kraujagyslių ligos.

Tai nėra tik vienas skaičius – pilna lipidograma leidžia matyti visą lipidų apykaitos vaizdą ir suprasti, kokių veiksmų reikia imtis, kad sumažintumėte ligų tikimybę.

Kokius rodiklius apima pilna lipidograma?

Atliekant pilną lipidogramos tyrimą, nustatomi keturi pagrindiniai rodikliai, kurių vertės ir santykis tarpusavyje leidžia išsamiai įvertinti sveikatos būklę.
    
Cholesterolis (CHOL) – į riebalus panaši medžiaga, randama gyvulinės kilmės produktuose. Pats cholesterolio kiekio padidėjimas ligos nesukelia, tačiau informuoja apie įvairių ligų vystymosi tikimybes. Medikams pastebėjus padidėjusį bendrojo cholesterolio bei pakitusį lipoproteinų („gerojo“ cholesterolio (DTL), „blogojo“ cholesterolio (MTL), trigliceridų) kiekį, lengviau įvertinti ir nustatyti širdies ir kraujagyslių, kasos, inkstų, skydliaukės, kepenų patologijų rizikas.

DTL cholesterolis – tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti „gerojo“ cholesterolio koncentraciją organizme. Gydytojai nustatę DTL cholesterolio koncentraciją kraujyje ir jo santykį su bendruoju cholesteroliu, gali įvertinti galimybę susirgti ateroskleroze ir koronarinėmis širdies ligomis, patirti insultą ar infarktą. Kuo didesnė „gerojo“ cholesterolio koncentracija, tuo geresni lipidų apykaitos rodikliai ir mažesnė ligų tikimybė.

MTL cholesterolis – tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti „blogojo“ cholesterolio koncentraciją organizme. MTL cholesterolis yra aterogeniškas faktorius žmogaus organizme – jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi ir sudaro cholesterolio sankaupas. Susidarę trombai sutrikdo natūralią kraujotaką, organai gauna vis mažiau deguonies, todėl vystosi įvairios patologijos. Gydytojai nustatę padidėjusią MTL cholesterolio koncentraciją ir bendrojo cholesterolio kiekį, gauna jautriausius rodiklius aterosklerozei nustatyti.

Trigliceridai – tyrimas, kuriuo nustatoma širdies ligų ir aterosklerozės rizika bei lipidų apykaita. Asmenims, turintiems mažą DTL cholesterolį ir didelį TG kiekį, išeminės širdies ligos rizika yra daug didesnė, nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nerandama.

Ne DTL cholesterolis – nustato bendrą cholesterolio, MTL („blogojo“) cholesterolio, DTL („gerojo“) cholesterolio ir trigliceridų kiekį. Dažniausiai kuo didesnis bendrasis ir MTL cholesterolio kiekis, tuo didesnė rizika susirgti širdies-kraujagyslių ligomis.

Kokios yra lipidogramos normos?

Lipidogramos normos priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, sveikatos būklės ir kitų individualių veiksnių. Tačiau yra nustatyti bendrieji orientaciniai rodikliai:

• bendras cholesterolis – mažiau nei 5,2 mmol/l;
• DTL cholesterolis – daugiau nei 1,0 mmol/l vyrams ir daugiau nei 1,2 mmol/l moterims;
• MTL cholesterolis – mažiau nei 3,0 mmol/l;
• trigliceridai – mažiau nei 1,7 mmol/l.

Svarbu nepamiršti, kad vieno rodiklio nukrypimas dar nereiškia ligos. Gydytojas visada vertina bendrą lipidų profilį ir kitus sveikatos duomenis. Reguliariai atliekamas lipidogramos tyrimas leidžia stebėti rodiklių pokyčius ir laiku imtis priemonių, jei jie pradeda blogėti.

Kaip tinkamai pasiruošti lipidogramos tyrimui?

Tinkamas pasiruošimas lipidogramai užtikrina patikimus rezultatus. Prieš tyrimą rekomenduojama:

• 9–12 valandų nevalgyti (galima gerti tik vandenį);
• vengti riebaus maisto ir alkoholio bent 24 val. prieš tyrimą;
• nerūkyti bent 1 val. iki kraujo paėmimo;
• stengtis vengti didelio fizinio krūvio tyrimo išvakarėse.

Šių rekomendacijų nesilaikymas gali laikinai pakeisti lipidų kiekį kraujyje ir iškraipyti rezultatus.

Kaip atliekamas lipidogramos tyrimas?

Lipidogramos tyrimas yra paprastas ir greitas – pakanka paimti kraujo mėginį iš venos. Laboratorijoje mėginys analizuojamas specialia įranga, kuri nustato lipidų frakcijų koncentracijas. Tyrimas nesukelia skausmo ar diskomforto, o rezultatai pateikiami tą pačią arba kitą dieną.

Kokia lipidogramos tyrimo kaina?

Lipidogramos kaina gali skirtis priklausomai nuo pasirinktos medicinos įstaigos. Tiksli lipidogramos tyrimo kaina „Antėja“ klinikoje pateikiama puslapio viršuje.

Kodėl lipidogramos tyrimą verta atlikti „Antėja“ klinikoje?    

„Antėja“ klinikoje lipidogramos tyrimai atliekami naudojant modernią laboratorinę įrangą, kuri leidžia užtikrinti tikslius, patikimus ir greitus rezultatus. Konsultacijos metu patyrę gydytojai ne tik paaiškina rodiklių reikšmę, bet ir suteikia individualias rekomendacijas dėl tolimesnių veiksmų, mitybos ar gydymo plano.

DUK

Kaip dažnai reikia atlikti lipidogramą?

Profilaktiškai sveikiems suaugusiesiems lipidogramos tyrimą rekomenduojama atlikti bent kartą per 1–2 metus. Šis intervalas leidžia laiku pastebėti lipidų kiekio pokyčius ir imtis prevencinių priemonių, jei rodikliai pradeda blogėti.

Didesnės rizikos grupėje esantiems asmenims – tiems, kurie turi antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, serga cukriniu diabetu, šeimine hipercholesterolemija ar kurių šeimoje anksti pasitaikę širdies bei kraujagyslių ligų atvejai – lipidogramos tyrimas gali būti atliekamas kas 6–12 mėnesių. Tokia dažnesnė stebėsena padeda užtikrinti, kad gydymo ar gyvenimo būdo pokyčiai duotų norimus rezultatus.

Vaikams ir paaugliams lipidograma paprastai atliekama tik esant padidėjusios rizikos veiksniams arba pagal gydytojo rekomendaciją.

Kokie simptomai gali rodyti, jog metas atlikti lipidogramą?

Cholesterolio ar trigliceridų kiekio didėjimas dažniausiai vystosi be jokių aiškių simptomų, todėl lipidogramos tyrimas yra svarbus net ir jaučiantis gerai. Vis dėlto tam tikri požymiai gali signalizuoti, kad verta nedelsiant atlikti tyrimą:

• nuolatinis arba dažnai pasikartojantis padidėjęs kraujospūdis;
• antsvoris ar greitas svorio augimas;
• dažnas nuovargis, dusulys net ir atliekant lengvą fizinę veiklą;
• skausmas ar diskomfortas krūtinėje;
• gydytojo nustatyti širdies ritmo sutrikimai;
• šeimos istorijoje – ankstyvas širdies infarktas, insultas ar aukštas cholesterolis.

Net jei šių simptomų nėra, lipidogramos tyrimas yra rekomenduojamas profilaktiškai, nes anksti nustatyti pakitimai gali padėti išvengti rimtų sveikatos problemų.

Kuo skiriasi lipidograma nuo paprasto cholesterolio tyrimo?

Paprastas cholesterolio tyrimas (bendrasis cholesterolis, CHOL) parodo bendrą cholesterolio kiekį kraujyje. Tai svarbus rodiklis, nes padidėjęs bendrasis cholesterolis gali rodyti padidėjusią širdies ir kraujagyslių, kasos, inkstų, skydliaukės ar kepenų ligų riziką. Tačiau vien bendrojo cholesterolio vertė nesuteikia pilno vaizdo apie lipidų pusiausvyrą organizme.

Lipidogramos tyrimas yra išsamesnis – jis apima visų pagrindinių lipidų frakcijų nustatymą: bendrojo cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų (DTL, „gerojo“ cholesterolio), mažo tankio lipoproteinų (MTL, „blogojo“ cholesterolio) ir trigliceridų. Šių rodiklių santykio įvertinimas leidžia daug tiksliau nustatyti aterosklerozės ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Pavyzdžiui, žmogus gali turėti normalų bendrojo cholesterolio lygį, tačiau labai žemą DTL ir aukštą MTL cholesterolį, o tai ženkliai didina širdies ligų tikimybę. Todėl, siekiant visapusiškos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos, gydytojai dažniausiai rekomenduoja atlikti ne tik bendrą cholesterolio tyrimą, bet ir pilną lipidogramą.