Streptokokas – tai bakterija, galinti sukelti įvairias infekcijas, dažniausiai pažeidžiančias gerklę ar odą. Vienas dažniausių žmogui ligą sukeliančių streptokokų yra streptokokas A (Streptococcus pyogenes). Jam patekus į organizmą gali staiga pradėti skaudėti gerklę, pakilti temperatūra, padidėti tonzilės ir kaklo limfmazgiai. Streptokokinė infekcija yra bakterinė, todėl patvirtinus diagnozę gali būti skiriamas gydymas antibiotikais.
Streptokokai yra ne viena konkreti bakterija, o visa bakterijų gentis. Kai kurios jų žmogaus organizme gali gyventi nesukeldamos ligos, o kitos tampa gerklės, odos ar kitų audinių infekcijų priežastimi.
Streptokoko bakterija, apie kurią dažniausiai kalbama susirgus gerklės infekcija, yra A grupės beta hemolizinis streptokokas – Streptococcus pyogenes. Būtent jis gali sukelti streptokokinį ryklės ar tonzilių uždegimą, skarlatiną ir tam tikras odos infekcijas.
Svarbu A grupės streptokoko nepainioti su kitais tos pačios genties mikroorganizmais:
| Bakterija | Kur dažniausiai aptinkama / kam aktuali | Ką gali sukelti |
|---|---|---|
| A grupės streptokokas (Streptococcus pyogenes) | Gerklė, oda; dažniausiai aktualus vaikams ir suaugusiesiems, sergantiems ūmine infekcija | Gerklės infekciją, skarlatiną, odos infekcijas |
| B grupės streptokokas (Streptococcus agalactiae) | Virškinimo ir lytiniuose takuose; ypač svarbus nėštumo metu | Gali kelti pavojų naujagimiui gimdymo metu |
| Pneumokokas (Streptococcus pneumoniae) | Kvėpavimo takuose | Plaučių, vidurinės ausies, smegenų dangalų ir kitas infekcijas |
Šiame tinklaraščio įraše kalbame būtent apie A grupės streptokoką.
Streptokoko simptomai dažniausiai prasideda gana staigiai. Gali stipriai skaudėti gerklę, pasunkėti rijimas, pakilti temperatūra, parausti bei padidėti tonzilės. Ant jų kartais susidaro baltų ar pūlingų apnašų, o priekiniai kaklo limfmazgiai tampa padidėję ir jautrūs.
Taip pat gali pasireikšti galvos ar kūno skausmas, bendras silpnumas. Vaikams dažniau nei suaugusiesiems pasitaiko pykinimas, vėmimas ar pilvo skausmas. Streptokokinei gerklės infekcijai mažiau būdingas kosulys, sloga ir užkimimas – šie simptomai dažniau pasireiškia sergant virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis.
Kartais infekciją lydi streptokoko bėrimas – smulkus, raudonas ir palietus šiurkštus, primenantis švitrinio popieriaus paviršių. Toks A grupės streptokoko sukeltas susirgimas vadinamas skarlatina.
A grupės streptokokas dažniausiai sukelia gerklės infekcijas, tačiau gali pažeisti ir kitas kūno vietas, pavyzdžiui, odą ar gilesnius audinius. Todėl šios bakterijos sukeliamos infekcijos gali pasireikšti įvairiai – jų požymiai priklauso nuo pažeistos vietos.
| Liga | Kur pasireiškia | Būdingi požymiai |
|---|---|---|
| Streptokokinis faringitas ir ūminis tonzilitas | Gerklė, tonzilės | Skausmas ryjant, karščiavimas, paraudusios ar apnašomis padengtos tonzilės |
| Skarlatina | Gerklė ir oda | Gerklės skausmas, karščiavimas, šiurkštus smulkus bėrimas |
| Impetigo | Oda, dažnai veido srityje | Pūslelės, žaizdelės ir gelsvi šašai |
| Rožė | Oda | Aiškiai apribotas paraudęs, patinęs ir skausmingas odos plotas |
| Streptokokinės nosies infekcijos | Nosis | Pūlingos ar gleivingos išskyros, dažniau pasitaikančios vaikams |
| Burnos ir ryklės infekcijos | Burna, ryklė | Gleivinės paraudimas, skausmingumas |
| Invazinė streptokokinė infekcija | Kraujas ar gilieji audiniai | Sunki bendroji būklė, reikalaujanti skubaus gydymo |
Gerklės infekcija gali apimti ir tonziles. Plačiau apie jų uždegimą galite skaityti „Antėja“ tinklaraščio įraše apie anginą (ūminį tonzilitą).
Streptokokas vaikui dažniausiai nustatomas mokyklinio amžiaus vaikams, ypač 5–15 metų grupėje. Vaikui infekcija gali pasireikšti ne tik gerklės skausmu ir karščiavimu, bet ir pilvo skausmu, pykinimu ar vėmimu. Mažesniems vaikams ligos požymiai gali būti ne tokie tipiški.
Streptokokas suaugusiam žmogui nustatomas rečiau nei vaikui, tačiau infekcijos požymiai iš esmės panašūs. Rizika didėja artimai bendraujant su sergančiais vaikais, todėl dažniau užsikrečia tėvai, mokytojai, darželių darbuotojai ir kiti su vaikais nuolat kontaktuojantys žmonės.
Jei stiprus gerklės skausmas nepraeina, kartu karščiuojama, sunku ryti ar nėra įprastų peršalimo simptomų, tokių kaip sloga ir kosulys, verta kreiptis į gydytoją.
A grupės streptokokas daugiausia plinta tarp žmonių per kvėpavimo takų lašelius ir artimą kontaktą. Bakterijos gali pasklisti kosint, čiaudint ar artimai kalbantis su užsikrėtusiu žmogumi.
Rizika didėja namuose, darželiuose, mokyklose ir kitose vietose, kur žmonės ilgai būna arti vieni kitų. Bakterijų taip pat gali patekti ant rankų ar daiktų, todėl nerekomenduojama dalytis stiklinėmis, stalo įrankiais ar maistu su sergančiu žmogumi.
Bakteriją gerklėje gali turėti ir žmogus, nejaučiantis jokių ryškių simptomų. Tokiais atvejais infekcijos perdavimo rizika paprastai būna mažesnė nei tuomet, kai žmogus aktyviai serga ir jaučia aiškius ligos požymius.
Streptokoko inkubacinis periodas – tai laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo. A grupės streptokokinio gerklės uždegimo atveju jis dažniausiai trunka maždaug 2–5 dienas.
Užkrečiamiausias žmogus paprastai būna ūminės ligos metu. Pradėjus tinkamą gydymą antibiotikais, bakterijos perdavimo rizika gerokai sumažėja per 12–24 valandas. Į darbą, mokyklą ar darželį reikėtų grįžti tik nebekarščiuojant ir praėjus gydytojo rekomenduotam laikui nuo antibiotikų vartojimo pradžios.
Negydant infekcijos, bakterijų platinimo laikotarpis gali užsitęsti, todėl nustačius A grupės streptokoką svarbu laikytis gydytojo paskirto gydymo.
Streptokokinė infekcija dažniau įtariama tuomet, kai gerklę pradeda skaudėti staiga, žmogus karščiuoja, ant tonzilių atsiranda apnašų, padidėja jautrūs kaklo limfmazgiai ir nėra kosulio. Virusinėms infekcijoms dažniau būdingi kosulys, sloga ir užkimimas.
| Požymis | Streptokokinė gerklės infekcija | Virusinė gerklės infekcija |
|---|---|---|
| Ligos pradžia | Dažnai staigi | Dažniau palaipsnė |
| Karščiavimas | Dažnas | Gali būti, neretai mažesnis |
| Kosulys | Paprastai nebūdingas | Dažnas |
| Sloga | Paprastai nebūdinga | Dažna |
| Tonzilės | Paraudusios, gali būti apnašų | Dažniau tiesiog paraudusios |
| Kaklo limfmazgiai | Gali būti padidėję ir skausmingi | Kartais nežymiai padidėję |
| Gydymas | Patvirtinus bakterinę infekciją gali būti skiriami antibiotikai | Dažniausiai simptominis |
Vis dėlto vien simptomų nepakanka patikimai nustatyti, ar gerklės skausmą sukėlė bakterija. Jei nėra aiškių virusinės infekcijos požymių, diagnozei patikslinti gali būti atliekami papildomi tyrimai.
Įtariant A grupės streptokokinę gerklės infekciją, gydytojas pirmiausia įvertina simptomus ir apžiūri gerklę. Prireikus paimamas tepinėlis iš gerklės ar ryklės mikrobiologiniam pasėliui, kuris leidžia nustatyti, ar mėginyje auga ligą galinčios sukelti bakterijos.
„Antėja“ klinikoje atliekami įvairūs mikrobiologijos tyrimai, tarp jų – tepinėlio iš gerklės ir ryklės pasėliai. Priklausomai nuo simptomų ir paciento būklės, gydytojas taip pat gali paskirti bendrą kraujo tyrimą, C reaktyviojo baltymo ar kitus reikalingus tyrimus.
Svarbu nepamiršti, kad daugumą gerklės skausmų sukelia virusai, todėl antibiotikai ir bakterijų diagnostika reikalingi ne kiekvienu atveju.
Gerklės ar ryklės pasėlis ir ASO tyrimas atsako į skirtingus klausimus. Pasėlis naudojamas vertinant esamą infekciją – iš mėginio nustatoma, ar gerklėje yra ligą galinčių sukelti bakterijų.
ASO (antistreptolizino O) tyrimas nustato organizmo pagamintus antikūnus prieš streptokoko išskiriamą streptoliziną O. Antikūnų kiekis padidėja ne iš karto, todėl ASO nėra pagrindinis tyrimas ūmiam streptokokiniam gerklės uždegimui diagnozuoti. Jis dažniau padeda vertinti anksčiau persirgtos streptokokinės infekcijos sąsają su vėliau atsiradusiais simptomais ar komplikacijomis.
Streptokoko gydymas priklauso nuo infekcijos pobūdžio ir jos vietos. Patvirtintas A grupės streptokokinis gerklės uždegimas gydomas antibiotikais. Konkretų preparatą, jo dozę ir vartojimo trukmę individualiai parenka gydytojas.
Tinkamai gydant simptomai paprastai pradeda lengvėti per kelias dienas. Net ir pasijutus geriau, svarbu nenutraukti gydymo savavališkai ir antibiotikus vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas. Tai padeda visiškai išgydyti infekciją ir sumažinti kai kurių komplikacijų riziką.
A grupės streptokokinei gerklės infekcijai dažniausiai naudojami penicilinų grupės antibiotikai. Jei žmogus yra alergiškas tam tikriems vaistams, gydytojas parenka tinkamą alternatyvą.
Antibiotikų nereikėtų pradėti vartoti savarankiškai vien dėl gerklės skausmo, nes panašius simptomus labai dažnai sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia. Daugiau apie tai, kada reikalingi antibiotikai ir kaip juos vartoti atsakingai, skaitykite „Antėja“ tinklaraščio įraše „Kaip veikia antibiotikai ir kaip tinkamai juos vartoti?“.
Vien naminėmis priemonėmis bakterinės streptokokinės infekcijos išgydyti negalima – jos gali padėti palengvinti simptomus, tačiau nepakeičia gydytojo paskirto gydymo.
Kol organizmas sveiksta, svarbu pakankamai ilsėtis ir gerti skysčių. Gerklės diskomfortą gali sumažinti šilti gėrimai, minkštas maistas ar gerklės skalavimas šiltu druskos tirpalu. Karščiavimui ir skausmui mažinti tinkamas priemones reikėtų pasirinkti pagal gydytojo ar vaistininko rekomendacijas.
Šios priemonės skirtos savijautai pagerinti. Jos nepakeičia antibiotikų, jei gydytojas nustatė bakterinę infekciją ir juos paskyrė.
Dauguma laiku diagnozuotų ir tinkamai gydomų streptokokinių infekcijų praeina be ilgalaikių pasekmių. Vis dėlto kai kuriais atvejais infekcija gali išplisti į aplinkinius audinius ir sukelti vidurinės ausies uždegimą ar pūlinį šalia tonzilės.
Po A grupės streptokokinės infekcijos rečiau gali išsivystyti imuninės sistemos sukeliamų komplikacijų, pavyzdžiui, ūminis reumatinis karščiavimas arba poststreptokokinis glomerulonefritas, pažeidžiantis inkstus.
Būtent todėl svarbu ne tik pradėti tinkamą gydymą, bet ir antibiotikus vartoti pagal gydytojo nurodymus.
Patikimiausi būdai sumažinti A grupės streptokoko plitimą yra gera rankų ir kvėpavimo takų higiena. Rankas reikėtų reguliariai plauti muilu, kosint ar čiaudint užsidengti burną bei nosį, nesidalyti su sergančiuoju stiklinėmis, indais ir stalo įrankiais.
Sergant reikėtų vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis. Pradėjus tinkamai vartoti antibiotikus, į kolektyvą paprastai galima grįžti nebekarščiuojant ir praėjus bent 12–24 valandoms nuo gydymo pradžios, atsižvelgiant į gydytojo rekomendacijas.
Nuo A grupės streptokoko vakcinos šiuo metu nėra. Tačiau egzistuoja vakcinos nuo pneumokoko – tai kita streptokokų genties bakterija, kurios nereikėtų painioti su A grupės streptokoku.
Staiga atsiradęs stiprus gerklės skausmas, karščiavimas ir padidėjusios tonzilės nebūtinai reiškia streptokokinę infekciją, todėl tiksliai diagnozei svarbus profesionalus įvertinimas. Dėl simptomų galima kreiptis į šeimos gydytoją, o dėl užsitęsusių ar pasikartojančių ausų, nosies ir gerklės problemų – į gydytoją otorinolaringologą (LOR).
Taip. Streptokokas A plinta daugiausia per kvėpavimo takų lašelius ir artimą kontaktą. Pradėjus tinkamą gydymą, užkrečiamumas greitai sumažėja.
Streptokoku užsikrečiama kontaktuojant su bakteriją nešiojančiu ar sergančiu žmogumi. Kai kurie žmonės bakteriją gerklėje gali turėti ir nejausdami simptomų.
Patvirtintas A grupės streptokokinis gerklės uždegimas gydomas gydytojo paskirtais antibiotikais. Namų priemonės gali palengvinti simptomus, tačiau gydymo nepakeičia.
Angina, arba ūminis tonzilitas, reiškia tonzilių uždegimą, kurį gali sukelti virusai arba bakterijos. A grupės streptokokas yra viena iš galimų bakterinių priežasčių.
Nuo A grupės streptokoko patvirtintos vakcinos nėra. Vakcinos naudojamos nuo pneumokoko – kitos Streptococcus genties bakterijos.
