Kepenų suriebėjimas (steatozė): kas tai ir kaip jį suvaldyti?

Padidėjęs kepenų fermentų kiekis, sunkumas ar maudimas dešinėje pašonėje, nuovargis, kartais – jokių simptomų, tik netikėtas gydytojo komentaras po echoskopijos: „kepenys atrodo suriebėjusios“. Daugeliui žmonių tokia žinia sukelia nerimą ir natūralų klausimą – ar tai pavojinga ir ar dar įmanoma situaciją pakreipti gera linkme? Kepenų steatozė šiandien diagnozuojama vis dažniau, tačiau kartu žinoma ir tai, kad anksti ją pastebėjus dažnai galima labai daug pakeisti savo įpročiais. Toliau aptarsime, kas yra kepenų steatozė, kokios dažniausios kepenų suriebėjimo priežastys, kokie kepenų suriebėjimo simptomai ir kada jau kalbama apie pažengusius kepenų pažeidimus.

Kepenų steatozė – kas tai ir kaip ji vystosi?

Mediciniškai kepenų steatozė (hepatosteatozė) apibrėžiama kaip būklė, kai kepenų ląstelėse (hepatocituose) kaupiasi per didelis riebalų (trigliceridų) kiekis – paprastai daugiau nei 5 % kepenų masės sudaro riebalai. Ši būklė dažnai vadinama tiesiog kepenų suriebėjimu. Ji gali būti alkoholinė arba nealkoholinė.

Ilgą laiką steatozė gali būti visiškai besimptomė, tačiau užsitęsęs kepenų suriebėjimas didina uždegimo, fibrozės ir ilgainiui – cirozės bei kepenų vėžio riziką. Būtent todėl ši būklė laikoma svarbiu sveikatos signalu, į kurį verta reaguoti laiku.

Alkoholinis ir nealkoholinis kepenų suriebėjimas: kuo jie skiriasi?

Alkoholinė ir nealkoholinė kepenų steatozė gali būti panaši pagal kepenų vaizdą echoskopijos metu, bet skiriasi ją sukeliantys veiksniai:

• Alkoholinė steatozė – susijusi su ilgalaikiu didesniu alkoholio vartojimu. Alkoholis tiesiogiai veikia kepenų ląsteles, keičia riebalų apykaitą ir skatina jų kaupimąsi kepenyse.
• Nealkoholinė steatozė dažniausiai nustatoma žmonėms, turintiems antsvorį ar nutukimą, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar sutrikusį cholesterolio, trigliceridų kiekį – neretai tokia būklė atitinka ir metabolinio sindromo kriterijus. Tai viena dažniausių hepatosteatozės formų, kuri gali progresuoti į nealkoholinį steatohepatitą (NASH) – kepenų uždegimą, lydimą riebalų kaupimosi kepenų audinyje.

Abiem atvejais esminis dalykas tas pats – kepenys tampa „sandėliu“, kuriame riebalų per daug. Tik vienu atveju pagrindinis veiksnys – alkoholis, kitu – medžiagų apykaita ir gyvenimo būdas.

Dažniausios kepenų suriebėjimo priežastys

Kepenų suriebėjimo priežastys dažniausiai susijusios su tuo, kaip organizmas apdoroja riebalus ir cukrų, bei kokį krūvį gauna kepenys kasdien. Dažniausiai minimi veiksniai:

• Antsvoris ir nutukimas – ypač, kai riebalai kaupiasi pilvo srityje.
• 2 tipo cukrinis diabetas ir insulino rezistencija – sutrikęs insulino poveikis skatina riebalų kaupimąsi kepenyse.
• Metabolinis sindromas – būklė, kai kartu pasireiškia keli rizikos veiksniai: padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs gliukozės ir trigliceridų kiekis kraujyje bei sumažėjęs „gerasis“ cholesterolis (DTL).
• Alkoholio vartojimas – tiek kasdienis „nedidelis“, tiek epizodinis didesnis alkoholio kiekis ilgainiui gali lemti kepenų suriebėjimą.
• Tam tikri vaistai (pvz., kai kurie chemoterapiniai, hormoniniai, priešepilepsiniai) – apie tai visada verta pasitarti su gydytoju.
• Neracionali mityba – daug perdirbtų maisto produktų, cukraus, saldintų gėrimų, transriebalų.
• Greitas svorio mažėjimas ar badavimas – paradoksalu, bet staigus svorio kritimas taip pat gali skatinti riebalų mobilizaciją ir jų kaupimąsi kepenyse.

Ne visada pavyksta išskirti vieną dominuojančią priežastį – dažniausiai kepenų suriebėjimas atsiranda dėl kelių veiksnių derinio. Būtent todėl svarbus holistinis požiūris: vertinama tiek mityba, tiek fizinis aktyvumas, tiek gretutinės ligos.

Kepenų suriebėjimo simptomai: kaip atpažinti?

Dažniausiai kepenų suriebėjimo simptomai būna labai neryškūs arba jų išvis nebūna. Dalis žmonių apie būklę sužino atsitiktinai – atlikus kraujo tyrimą ar pilvo organų echoskopiją dėl visai kitos priežasties.

Vis dėlto kai kuriais atvejais gali pasireikšti šie kepenų suriebėjimo požymiai:

• bendras nuovargis, energijos stoka;
• sunkumo ar maudimo jausmas dešinėje pašonėje;
• apetito pokyčiai, pilvo pūtimas;
• kartais – lengvas pykinimas.

Šie simptomai nėra specifiniai ir gali būti susiję su daugybe kitų būklių, todėl vien jų nepakanka diagnozei. Dėl šios priežasties kepenų steatozė dažnai vadinama tyliąja būkle – realų situacijos vaizdą parodo tyrimai.

Ką rodo kraujo tyrimai ir echoskopija?

Dažnai kepenų suriebėjimas įtariamas, kai:

• padidėja kepenų fermentų (ALT, AST, GGT) kiekis – nors jie gali būti ir normos ribose;
• pilvo organų echoskopijoje kepenys gali atrodyti šviesesnės nei įprastai – tai būdingas suriebėjusių kepenų vaizdas.

Šiuo atveju gydytojas vertina bendrą kontekstą: kūno svorį, gretutines ligas, vartojamus vaistus, alkoholio kiekį, kitus tyrimus. Kuo anksčiau identifikuojami kepenų suriebėjimo požymiai, tuo daugiau galimybių juos suvaldyti, kol procesas dar neįsisenėjęs.

Kaip diagnozuojamas kepenų suriebėjimas: kokie tyrimai atliekami?

Diagnozuojant kepenų suriebėjimą, svarbu ne tik pamatyti riebalų kaupimąsi, bet ir įvertinti, ar jau išsivystė uždegimas, fibrozė, ar yra kitų kepenų ligų.

Dažniausiai atliekami:

• Kraujo tyrimai – kepenų fermentai (ALT, AST, GGT), bilirubinas, lipidai, gliukozė, kartais – autoimuninių, virusinių ligų žymenys (HBV, HCV ir kt.).
• Pilvo organų echoskopija – padeda įvertinti, ar matomas kepenų suriebėjimas, kepenų dydį, struktūrą, kartais – gretutinius radinius.
• Elastografija – specialus tyrimas, leidžiantis įvertinti kepenų audinio standumą ir padedantis įvertinti fibrozės laipsnį.
• Kepenų biopsija – atliekama rečiau, kai būtina labai tiksliai įvertinti, ar yra steatohepatitas, koks fibrozės ar cirozės laipsnis.

Gavęs rezultatus, gydytojas gali įvertinti, ar tai ankstyvas kepenų suriebėjimas, ar jau kalbama apie pažengusią hepatosteatozę su uždegimu ir fibrozės požymiais.

Kada kepenų suriebėjimas laikomas pažengusiu?

Kepenų suriebėjimas neatsiranda iš karto – jam būdingos kelios stadijos:

• Steatozė – riebalai kaupiasi kepenų ląstelėse, tačiau ryškaus uždegimo ar ląstelių pažeidimo dar nėra.
• Steatohepatitas – riebalų kaupimasis kepenyse kartu su uždegimu ir kepenų ląstelių pažeidimu; gali būti tiek alkoholinės, tiek nealkoholinės kilmės.
• Fibrozė – kepenų audinys ima randėti, formuojasi jungiamojo audinio pertvaros ir pamažu kinta kepenų struktūra.
• Cirozė – stipriai pakitusi, randėjančio kepenų audinio struktūra, sutrikusi kepenų funkcija ir padidėjusi kepenų vėžio bei kitų sunkių komplikacijų rizika.

Pažengusiu kepenų suriebėjimu dažniau laikoma situacija, kai, be riebalų kaupimosi, atsiranda uždegimo ir randėjimo (fibrozės) požymių. Tokiu atveju būdinga:

• nuolat ar pakartotinai padidėjęs kepenų fermentų kiekis;
• elastografijos rezultatai, rodantys fibrozės požymius;
• cirozės požymiai (pvz., skysčių kaupimasis pilvo ertmėje, išsiplėtusios virškinamojo trakto venos ir padidėjusi kraujavimo rizika).

Todėl kepenų suriebėjimo diagnozė – reali proga sustoti ir įvertinti, ką galite pakeisti dabar, kad sumažintumėte rimtų kepenų ligų riziką ateityje.

Ką daryti nustačius kepenų suriebėjimą?

Nustačius kepenų steatozę, dažniausias klausimas – ar užteks mitybos ir judėjimo, ar vis tiek prireiks vaistų nuo kepenų suriebėjimo. Atsakymas dažniausiai priklauso nuo to, kokia stadija, kokios gretutinės ligos ir kokie rizikos veiksniai.

Mityba ir svorio korekcija

Pirmas ir vienas svarbiausių žingsnių – peržiūrėti mitybą ir svorį. Tyrimai rodo, kad net 5–10 % kūno masės sumažėjimas gali reikšmingai pagerinti kepenų būklę, sumažinti riebalų kiekį ir net pristabdyti fibrozės progresavimą.

Dažniausiai rekomenduojama:

• mažinti perdirbto maisto, rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, transriebalų;
• rinktis daugiau daržovių, skaidulų, sveikųjų riebalų (pvz., alyvuogių aliejus, riešutai);
• riboti alkoholį arba jo visai atsisakyti, ypač jei nustatyta alkoholinė steatozė;
• valgyti reguliariai, vengti užkandžiavimo didelio kaloringumo produktais.

Svarbu atsiminti, jog mitybos pokyčiai nėra trumpalaikis „detoksas“, o ilgalaikė strategija, padedanti realiai keisti hepatosteatozės eigą.

Fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių keitimas

Reguliarus fizinis aktyvumas gerina jautrumą insulinui, padeda mažinti vidinių (visceralinių) riebalų kiekį ir taip mažina su kepenų suriebėjimu susijusių komplikacijų riziką. Dažniausiai rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio krūvio per savaitę (pvz., spartus ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas).

Taip pat itin svarbu:

• mesti rūkyti (jei rūkote);
• riboti alkoholio vartojimą ar jo atsisakyti (pagal gydytojo rekomendaciją);
• pasirūpinti miego režimu ir streso valdymu.

Tokie gyvenimo būdo pokyčiai gali tapti tvirtu pagrindu kepenų atsigavimui ir bendros savijautos gerėjimui.

Ar reikalingi vaistai ir kada jie skiriami?

Klausimas, ar reikalingi vaistai nuo kepenų suriebėjimo, neturi vieno universalaus atsakymo. Šiuo metu nėra vieno specifinio vaisto, kuris išgydytų kepenų steatozę, tačiau:

• Kai kuriais atvejais skiriami vaistai, skirti gretutinėms būklėms (2 tipo diabetui, padidėjusiam cholesterolio kiekiui, hipertenzijai) gydyti – tai netiesiogiai gerina ir kepenų būklę.
• Nealkoholinio steatohepatito atvejais gali būti svarstomos tam tikros gydymo schemos, kurių tikslas – mažinti uždegimą ir fibrozės progresavimą.
• Visada svarbu pasitarti su gydytoju dėl jau vartojamų vaistų ir papildų – kai kurie iš jų gali papildomai apkrauti kepenis.

Dažnai suriebėjusių kepenų gydymas prasideda ne nuo vaistų, o nuo to, kokius įpročius keisite artimiausiais mėnesiais, kaip stebėsite rezultatus ir kada bus kartojami tyrimai.

DUK

Ar kepenų suriebėjimas gali visiškai praeiti, jei pakeičiami įpročiai?

Daugeliu atvejų – taip, ypač jei kepenų steatozė nustatyta ankstyvoje stadijoje ir dar nėra ryškios fibrozės ar cirozės. Nuosekliai keičiant mitybą, mažinant svorį, didinant fizinį aktyvumą ir ribojant alkoholį, kepenys turi didelį atsistatymo potencialą. Tačiau kiekvieno žmogaus situacija individuali, todėl svarbu pokyčius planuoti kartu su gydytoju ir periodiškai kartoti tyrimus.

Ar kava ir kiti stimuliuojantys gėrimai turi reikšmės, kai diagnozuota steatozė?

Moksliniai duomenys rodo, kad saikingas kavos vartojimas (jei nėra kitų kontraindikacijų) gali būti siejamas su mažesne kai kurių kepenų ligų, įskaitant fibrozę ir cirozę, rizika. Todėl daugeliui žmonių puodelis kavos per dieną nėra draudžiamas, o kartais net laikomas palankiu įpročiu. Tačiau kiti stimuliuojantys gėrimai (pavyzdžiui, energiniai gėrimai, saldūs limonadai) dėl didelio cukraus ir priedų kiekio dažniausiai nerekomenduojami, ypač jei siekiama suvaldyti kepenų suriebėjimą.

Ar kepenų steatozė gali vėl atsirasti, jei svoris po kurio laiko vėl didėja?

Taip. Jei sėkmingai sumažinus svorį ir pagerinus tyrimus vėliau grįžtama prie ankstesnių įpročių, kepenų suriebėjimo požymiai gali pasikartoti. Kepenys reaguoja į tai, kaip gyvename šiandien, todėl svarbiausia ne trumpalaikė dieta, o ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai.

Kada verta kreiptis į gydytoją, įtariant kepenų suriebėjimo požymius?

Kreiptis į šeimos gydytoją ar kitą specialistą verta, jei:

• turite antsvorio ar nutukimą, 2 tipo diabetą, padidėjusį cholesterolį ar kraujospūdį;
• nuolat jaučiate nuovargį, maudimą ar sunkumą dešinėje pašonėje;
• tyrimuose atsitiktinai rastas padidėjęs kepenų fermentų kiekis;
• echoskopijos metu paminėta kepenų steatozė ar „suriebėjusios kepenys“.

Kuo anksčiau išsiaiškinama, kokia tiksliai yra hepatosteatozės stadija, tuo daugiau turite laiko ir galimybių veikti – nuo paprastesnių gyvenimo būdo pokyčių iki tikslingai parinkto gydymo ir nuoseklaus stebėjimo.